Vitalijus Gailius

Praėjusių metų pradžioje saksofonininkas Janas Maksimowiczius ir pianistas Dmitrijus Golovanovas išleido debiutinį albumą „Thousand Seconds Of Our Life“. Subtilus, jautrus ir kokybiškas leidinys neliko nepastebėtas Lietuvos klausytojų. Prabėgo metai ir rankose galime laikyti antrąją dueto atžalą – albumą „Beyond“, kuris oficialiai bus pristatytas vasario 20 d. Vilniaus knygų mugės Muzikos salėje.

Prieš daugiau nei 15 metų užsimezgusi šių muzikantų bičiulystė ilgą laiką nebuvo užfiksuota jokiose fizinėse laikmenose. Kiekvienas jų pasirodymas likdavo tik jį girdėjusių žmonių atmintyje. Net neabejoju, kad daugelis pasvajodavo apie akimirką, kai galės jaukiai namie pasiklausyti Jano ir Dmitrijaus atliekamos muzikos. Pirmasis žingsnis to link – 2017 m. pasirodęs trio „Infiltrators“, kartu su A. Gotesmanu, albumas ir tik prabėgus dar porai metų dienos šviesą išvydęs „Thousand Seconds Of Our Life“, galų gale vainikavęs ilgus metus trukusią ir tebetrunkančią dviejų puikių muzikantų draugystę.

Bet grįžkime prie „Beyond“. Kas slypi už albumo pavadinimo? Anapus ko? Pats D. Golovanovas teigia: „Ieškodami pavadinimo albumui, visų pirma norėjome, jog pavadinimas skambėtų panašiai kaip ir muzika. Tarsi būtų jos sinonimas. Kadangi šio albumo skambesys ir atlikimo specifika yra labai nauja mums patiems, tai ieškojome gana abstraktaus žodžio. Apsistojome ties „Beyond“, kuris, mūsų manymu, reiškia buvimą už stiliaus apibrėžimo ribų, už prieš tai išleistų albumų ribų, už mūsų pačių asmenybių, žinojimo ir patirčių ribų. O svarbiausia, kadangi naudojame gyvą elektroniką, kuri interaktyviai dalyvauja kūrybos procese – už mūsų dueto ribų.“

Kitaip nei ankstesnysis albumas, „Beyond“ išleistas savarankiškai, be leidybinės kompanijos pagalbos. Albumo tiražas taip pat kuklesnis – viso labo 200 LP ir 150 CD. Žvelgiant iš kolekcinės ir ilgalaikės perspektyvos, jis gali virsti tikru raritetu, dėl kurio pešis ateities melomanai.

Įrašų sesijos metu Janas ir Dmitrijus įrašė net 9 valandas garsinės medžiagos, iš kurios turėjo atrinkti pačius geriausius epizodus ir sutalpinti į vieną vienintelį CD. Sunki užduotis, bet, regis, dueto nariams pavyko su ja susitvarkyti. „Beyond“ turinys tikrai sudėliotas preciziškai – klausantis neapleidžia vientisumo pojūtis.

Įdomu tai, kad CD versija – ilgesnė. Joje išgirsite tris papildomus kūrinius – „Trick“, „Contemplation“ ir „To Be Continued“. Į LP dėl techninių formato charakteristikų minėtieji kūriniai netilpo. Taigi, Jano ir Dmitrijaus kompaktinė plokštelė gali būti laikoma išplėstine albumo versija (extended version).

„Thousand Seconds Of Our Life“ buvo puikus vien akustinis įrašas. Jame skambėjo tik plikas fortepijonas ir plikas sopraninis saksofonas. Tačiau naujajame dueto tvarinyje „Beyond“ girdime ir trečiąjį narį – elektroniką! Tiek Janas, tiek Dmitrijus, be savo instrumentų, naudoja semplerius bei specialias kompiuterines programas, kurios jų išgautam akustiniam garsui suteikia naują veidą.

Prisijaukinti elektroninius instrumentus nebuvo lengva. Svečiuodamasis radijo laidoje „Man patinka džiazas“ Janas pasakojo: „Iš pradžių elektronika man patiko, ji daug ką darė pati, bet ilgainiui ėmiau suprasti, kad aš prie jos prisitaikau, o esmė yra elektroniką pritaikyti prie mūsų pačių, prie to, kas mes esame.“

Prieš keletą mėnesių Dmitrijus interviu taip pat teigė, kad elektroniką pamilo ne iškart. „Tai atrodė kaip vandenynas, kuriame begalės galimybių, tačiau aš neturėjau nei noro, nei didesnio pasiryžimo su tuo kažką nuveikti. Vis dėlto klausydamas daug muzikos atradau, kad yra muzikantų, kurie gyvai sempluoja garsus. Tai artima džiazo filosofijai, kad niekuomet nežinome, ką sugrosime užlipę ant scenos. Ilgainiui supratau, kad kompiuteris gali tapti puikiu scenos partneriu, gebančiu mano grojamą informaciją perdirbti ir suteikti man pačiam netikėtų atradimų“, – tąsyk pasakojo Dmitrijus.

Kurdami naująjį albumą, muzikantai neslėpė turintys tikslą – priversti elektroniką skambėti gyvai, organiškai, t. y. taip, jog atspindėtų jųdviejų kūrybinį mąstymą bei estetinę kryptį, kad kompiuteris ir žmogus improvizuotų kartu.

Perklausius albumą belieka konstatuoti, kad duetas savo tikslą pasiekė – elektronika skamba labai dinamiškai. Išlaikytos proporcijos tarp akustinio ir elektroninio garso. Nebandoma iškelti elektroninius garsus ir jais užgožti akustiką ar atvirkščiai. Regis, sempluoti ir kitomis priemonėmis apdoroti garsai labai organiškai praturtina, tarsi pratęsia akustinį garsą.

Tuo įsitikinti galima vos prasidėjus pirmajam kūriniui „Birth“. Jo pradžioje Jano sopraniniu saksofonu išgauti fragmentai perdirbami leidžiant juos iš kito galo, t. y. pasitelkiant reverse funkciją, vėliau girdime gausiai naudojamą garso ištęsimui skirtą delay funkciją, o Dmitrijaus fortepijono frazuotes kompiuteris ima kapoti, t. y. girdime elektronizuotą staccato, kuris artimesnis glitch muzikos žanrui. Viskas vystosi labai organiškai, sukuriama vientisa atmosfera ir susigaudyti, kur akustika, o kur elektronika, darosi keblu.

Naujasis dueto darbas skamba išties kitaip nei tai, ką šie muzikantai darė iki šiol. Grįžtant prie Dmitrijaus komentaro apie albumo pavadinimą, neabejotina, jog „Beyond“ peržengia įprastas muzikinių stilių ribas. Albume galima ieškoti ne tik minėtojo glitch apraiškų, bet ir ambient ar drone stiliams artimų stilistinių detalių, persipinančių su džiazo bei klasikinės muzikos elementais.

Nepaisant to, skambesyje galima atpažinti Jano ir Dmitrijaus atlikimo braižą. Lyriškas, kontempliatyvus muzikinis naratyvas su charakteringomis ištęstomis natomis ir subtiliomis pauzėmis niekur nedingo. O elektroniniai pasažai tik dar labiau sustiprino emocinę dueto kūrybos pusę.

„Beyond“ – įtraukiantis, dinamiškas ir profesionalus įrašas, įrodantis ne tik muzikantų brandą, bet ir polėkį ieškoti naujų raiškos formų, gebėjimą jas įsisavinti bei suvaldyti.

---