Nr. 14 | 2007 balandis–rugsėjis


Nuosekliai tyrinėdamas ir pristatydamas skaitytojams ne tik šiuolaikinę akademinę lietuvių kompozitorių muziką, bet ir įvairias gyvybingas ir novatoriškas neakademinės muzikos scenas, ką tik pasirodžiusiu 14-uoju numeriu “Lietuvos muzikos link” atiduoda duoklę Lietuvos džiazui. Tiksliau, jo metamorfozėms, nes šiuolaikinė džiazo muzika įgauna vis daugiau netikėtų, hibridinių formų, kurias vienija visų pirma laisva džiazo dvasia. Pagrindinis numerio straipsnis apžvelgia įvairias lietuviškojo džiazo mutacijas – nuo džiazo muzikos pagrindu kuriamų improvizacinių tarpdisciplininių performansų iki etnodžiazo. Džiazas plačiausia prasme yra ir kito teksto – interviu su Vladimiru Tarasovu, vieno iš produktyviųjų Lietuvos šiuolaikinio džiazo scenos “krikštatėvių” – svarbiausia tema.

Žvilgnis į kitą, ne mažiau įdomią ir standartus laužančią sceną pateikiamas straipsnyje apie projektus, sulydančius lietuvių folklorą, modernius elektroninius ritmus ir world music įtakas.

Nepamirštos ir vienų originaliausių bei aktyviausių jaunų akustinės ir elektroninės muzikos kompozitorių – Ramintos Šerkšnytės, Arturo Bumšteino ir Žibuoklės Martinaitytės – istorijos. Viduriniajai kartai čia atstovauja Loreta Narvilaitė, savotiškas fenomenas: dėstymo, administracinis ir organizacinis darbas, atrodo, nė kiek netrukdo jos sėkmingai kūrybinei veiklai.

Atlikėjų rubrikos dėmesio centre yra styginių kvartetas “Chordos”, kuriam atiteko labai svarbi vieta šių metų “Jaunos muzikos” festivalio programoje.