2022-ieji visai priartėjo prie pabaigos, matyt ir gerai. Buvo jie anaiptol ne tokie, kokių tikėjomės ir planavome. Karas, paralyžiavęs mus keletui mėnesių, galų gale privertė labai ryžtingai atskirti pelus nuo grūdų visuose mūsų žingsniuose bei užsispyrusiai siekti savo tikslų. 

Buvome ilgai pasimetę, kaip galime padėti Ukrainai, kuomet visos mūsų veiklos yra nukreiptos į Lietuvos muziką ir jos industriją. Galų gale nusprendėme aukoti „Blue / Yellow“ fondui visas savo už parduotus albumus gautas pajamas „Bandcamp“ platformoje tol, kol vyks karas. Mūsų tinklalaidės kuratoriaus True Rosaschi paaukojo savo pusės metų honorarą „1k“ fondui. 

Kuomet miestai ėmė valytis nuo sovietinių gatvių pavadinimų ir skulptūrų, mes ėmėmės savo bibliotekos pertvarkos. Ne paslaptis, kad natų kopijavimo ir piratavimo problema, masiškai vis dar apėmusi mūsų šalį, yra būtent sovietinis reliktas. Nebegalėdami daugiau toleruoti kasdien mus pasiekiančių užklausų nelegaliai suteikti įvairių Lietuvos kompozitorių kūrinių ir įrašų, buvome priversti sustabdyti mūsų bibliotekos veiklas mic.lt, tačiau neužvėrėme šių durų visuomenei. Jums reikalingus išteklius galite apžiūrėti ar paklausyti atvykę pas mus į biurą arba įsigyti „MusicLithuania.com“.

Tačiau buvo svarbu ne tik nustoti ydingai elgtis – lygiai taip pat svarbu siekti, kad mūsų turimi kūrybiniai ištekliai galėtų būti pasiekiami ir naudojami. 2022 metais Lietuvos kultūros tarybos Autorių ir gretutinių teisių apsaugos programa finansavo ypač daug natografijos darbų. Projekto metu skaitmenizuoti ypač populiarūs ir svarbūs kompozitorių Broniaus Kutavičiaus, Vidmanto Bartulio, Anatolijaus Šenderovo, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Onutės Narbutaitės opusai, ypač dažnai užklausų sulaukiantys Benjamino Gorbulskio, Algimanto Raudonikio, Eduardo Balsio, Juozo Naujalio ir Juozo Gudavičiaus kūriniai. Visus juos galėsite įsigyti mūsų e. parduotuvėje. 

Sieksime ir toliau tvarkyti mūsų kompozitorių kūrybinį palikimą bei atverti savo išteklius visuomenei, tad kiekvienas legaliai įsigytas natų ar įrašų leidinys padės mums tai padaryti. Svarbu paminėti, jog visi užsienio pirkėjai, kurių mūsų e. parduotuvėje yra apie trečdalį kasmet, be jokių išimčių kolektyvams įsigyja tiek spausdintų arba skaitmeninių natų kopijų, kiek tame kolektyve yra atlikėjų. Tai galioja ir chorams, ir orkestrams, ir ansambliams. Būtent jų pavyzdžiu kviečiame remtis ir pirkėjus iš Lietuvos. Kad vis daugiau Lietuvos natų naudotojų svarsto keisti savo ydingus įpročius rodo ir tai, jog mūsų informacinė svetainė „nekopijuoknatu.lt“ šiemet buvo aplankyta 8500 kartų. 

„MusicLithuania.com“, kurią šiemet papildėme daugiau nei 150 naujų produktų, lankomumas 2022 metais išaugo iki 15 000 unikalių lankytojų. Sulaukėme pirkėjų iš JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Suomijos, Belgijos, Švedijos, Kanados, Lenkijos, Čekijos, Japonijos ir kitų šalių. Skaitmeninių natų pardavimai šiemet sudarė apie 70%, o kad būtų patogiau atsiskaityti už pirkinius, „MusicLithuania.com“ integravome e.bankininkystės sistemą. Taip pat tam, kad geriau suprastume pirkėjų poreikius, atlikome anoniminę muzikos mokytojų apklausą, kurioje dalyvavo 102 respondentai iš visos Lietuvos.

Nesutapus mūsų ir ilgamečio „mic.lt“ tekstų turinio rėmėjo vizijoms, savo lėšomis skaitytojams parengėme virš 50 tekstų apie pačią įvairiausią Lietuvos muziką: publikavome didelio populiarumo sulaukusias albumų apžvalgas bei interviu su šiuolaikinės, džiazo, modernaus folkloro, roko, eksperimentinės elektronikos, world ir kitų žanrų muzikos atstovais. Taip pat šiemet „mic.lt“ portalo redaktorės kėdę palikus Emilijai Visockaitei, ją pakeitė Justina Paltanavičiūtė. Pasikeitė ir kasmetinio žurnalo „Lithuanian Music Link“ redakcija – netrukus iš spaustuvės atkeliausiantį 25-ąjį žurnalo numerį šiemet sudarė ir redagavo Radvilė Buivydienė ir Emilija Visockaitė. Tinklalaidei „Composers on Air“ šiemet sukurti 6 nauji epizodai anglų kalba. Iš viso klausytojams pasiekiami jau 12 epizodų.

Mūsų albumų katalogą šiemet papildė vinilinė kompozitoriaus Jono Jurkūno plokštelė „Robots and Petals“, Onutės Narbutaitės ir choro „Aidija“ albumas „Lapides, flores, nomina et sidera“, debiutinis Andriaus Šiuro albumas „aidinčios miego tekstūros“, sklaidos ir skatinimo rinktinė „Note Lithuania: Folk/World 2022“, netrukus pasirodysiantis Vidmanto Bartulio ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro albumas „I Like…“ bei Šarūno Nako vinilinė plokštelė „Atklydimai“. 

Išleidome ir du skaitmeninius albumus: retrospektyvinį Martyno Bialobžeskio albumą „Sunny. Bit Windy“ bei kartu su Kintų meno rezidencija kuruoto garso meno projekto „Kintai.Kitaip“ dalyvių albumą, kuriame skamba Audriaus Šimkūno ir Marijos Rasos Kudabaitės kūriniai. Kitais metais pasirodys ir kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės bei ansamblio „Chromatikon“ iš Londono projektas „Muzikinė geldutė“, skirtas tarpukario Lietuvos žydų muzikiniam gyvenimui. Šio projekto medžiagą, kurią šiemet parengė muzikologė dr. Kamilė Rupeikaitė, o ansamblis įrašė Vilniuje, ketiname išleisti lietuvių, anglų, hebrajų ir galbūt net jidiš kalbomis.

Taip pat šiemet išleidome 8 skaitmeninių natų rinkinius: Mindaugo Stumbro kūrinius gitarai, Andrej Polevikov džiazo pjeses fortepijonui, Ugnės Giedraitytės kamerinių kūrinių ciklą, Alvydo Jegelevičiaus fortepijono ciklus vaikams, Lauryno Vakario Lopo kūrinius vaikų chorui, Ritos Mačiliūnaitės kūrinius kanklėms, Lino Rupšlaukio kūrinius pučiamiesiems bei Gintarės Skerytės inicijuotą leidinį „Pamario dainos“. Šiam leidiniui naujas aranžuotes dainoms sukūrė kompozitoriai Zita Bružaitė, Raminta Šerkšnytė, Martynas Bialobžeskis, Laimis Vilkončius ir Jūra Elena Šedytė. Netrukus pasirodys ir keli naujos redakcijos Fausto Latėno kūriniai fortepijonui. 

Šiemet labai džiaugėmės galėdami surengti daugiau gyvų susitikimų, koncertų ir mokymų. Pirmą kartą su dviem savo srities ekspertais – Tomu Perchardu ir Timu Rutherfordu-Johnsonu – organizavome muzikos kritikų inkubatorių, vykusį gyvai ir per „Zoom“ platformą. Svarbius muzikos industrijos augimui Verslumo mokymus muzikos profesionalams šiemet vedė Marijus Aleksa ir Dima Golovanovas, pasidalinę savo asmenine patirtimi kuriant aktualius muzikos produktus, dalyvaujant tinklaveikos renginiuose, bendraujant su įvairių grandžių muzikos industrijos atstovais. Taip pat tradiciškai dalyvavome ir savo leidiniais prekiavome Vilniaus knygų mugėje, Sostinės dienose, pirmąkart ir festivalio „Muzikos ruduo“ metu. Kompozitorių namuose surengėme projekto „Kintai.Kitaip“ ir „Pamario dainų“ pristatymo koncertus, „Kava ir vinilas“ pristatėme Jono Jurkūno albumą, o „Opera Social House“ – Martyno Bialobžeskio albumą. Viską vainikavo A. Šiurio albumo pristatymas „Menų spaustuvėje“, kur pasirodė net 16 atlikėjų ir aktorių.

2022 metais aktyvinome tarptautinę savo veiklą: surengėme skėtinius Lietuvos atstovų stendus šiuolaikinės ir klasikinės muzikos mugėje „Classical:NEXT“ Hanoveryje ir didžiausioje pasaulio muzikos mugėje WOMEX Lisabonoje. Aktyviai dalyvavome tarptautinėje muzikos centrų asociacijos IAMIC veikloje – vykome į po dvejų metų pertraukos surengtą IAMIC konferenciją Hamburge ir generalinę asamblėją Bonoje, kurioje LMIC vadovė Radvilė Buivydienė buvo išrinkta į IAMIC tarybą. Įsitraukėme į Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklo veiklą, padėjome stiprinti ir kitų žanrų bendradarbiavimą regione.

Šiemet kartu su Lietuvos kultūros institutu ir Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau pradėjome trimetį bendradarbiavimą su didžiausiu Jungtinėje Karalystėje Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivaliu. Festivalyje šiemet nuskambėjo du kompozitorės Justės Janulytės kūriniai, o pasirodymus surengė „Twenty Fingers Duo“, „Sneeze Etiquette“, buvo pristatytas multimedijų projektas „This Order Goes Wrong“. 

Taip pat vykome į Tel Avivą, kur kartu su Felicja Blumental muzikos centru ir biblioteka įgyvendinome trijų dienų festivalį, skirtą Jono Meko kūrybiniam palikimui. Pianistė Marta Finkelštein atliko Lietuvos kompozitorių kūrinių programą, vietos menininkai ir muzikantai improvizavo naudodami Jono Meko fondo suteiktą archyvinę video medžiagą, o kompozitorius Dominykas Digimas dalinosi savo kūrybinėmis idėjomis bei surengė garsinį pasivaikščiojimą Tel Avivo gatvėmis iki pat pajūrio. Šis projektas buvo Lietuvos kultūros instituto kuruojamo Jono Meko šimtmečio dalis. 

Artėjant Vilniaus 700-iesiems metams, kartu su keliais kuratoriais ir LRT rengiame specialų muzikinį projektą, apie kurį sužinosite jau kitais metais. 

---

Norime nuoširdžiai padėkoti visiems, su kuriais šiemet kartu dirbome, bendravome, diskutavome, džiaugėmės ir liūdėjome. Ačiū visiems mūsų leidinių pirkėjams ir renginių lankytojams, visiems mūsų veiklų palaikytojams, kritikams ir tiems, kurie dar apie mus nežino – stengiamės kasdien ir dėl jūsų. Ačiū visiems muzikos kūrėjams ir atlikėjams, tekstų autoriams, vertėjams, redaktoriams, natografams, grafikos dizaineriams, iliustratoriams, programuotojams, garso inžinieriams, žurnalistams ir visiems mūsų partneriams Lietuvoje ir užsienyje.

Ypač dėkojame tiems, kas šiemet finansavo mūsų veiklas: Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Asociacijai LATGA, Lietuvos kompozitorių sąjungai, Lietuvos kultūros institutui.

---

Linkime laimingų, taikių, kūrybingų ir sėkmingų 2023-ųjų!

LMIC komanda