Mantvydas Leonas Pranulis

Universalus ir įvairiapusiškas savo kartos kūrėjas Mantvydas Leonas Pranulis yra trimitininkas, pianistas, kompozitorius, vis dažniau atskleidžiantis ir vokalinius savo gebėjimus. Jo muzikinė kalba pasižymi plačiais dinamikos, tempo ar tembro rėžiais. Pranulio pasaulyje susipina džiazas, klasikinė muzika, ypač minimalizmo krypties, taip pat elektroninės ir roko muzikos elementai. Tai plataus akiračio kūrėjas, kuriam darbas griežtai apibrėžtoje vieno stiliaus teritorijoje veikiau reikštų idėjų žūtį nei taptų postūmių pirmyn. Kartais Pranulio muzikinis portretas gali pasirodyti kiek eklektiškas, tačiau pagrindinė jungiamoji visų jo darbų grandis – gili introspekcija ir jautrumas mus supančiai aplinkai. Mantvydas taip pat aktyviai bendradarbiauja su kino bei teatro žmonėmis, kuria muziką filmams, spektakliams ar performansams. Stebėti Pranulį scenoje – tikras malonumas. Nesvarbu, ar grotų didelėje scenoje, ar tiesiog mažyčiame kambarėlyje, jis visuomet atrodo paskendęs garse ir atsidavęs tam, ką daro. Šio kūrėjo veikloje nėra vietos falšui.

Vitalijus Gailius

Paths

X
Paths

Silence Before Storm

X
Silence Before Storm

Not Allowed

X
Not Allowed

Biografija

Mantvydo Leono Pranulio gyvenime posūkis link garsų pasaulio buvo tarsi užprogramuotas iš anksčiau. Gilias muzikavimo tradicijas turinčioje šeimoje 1996 m. gimęs muzikantas bei kompozitorius, pirmuosius formalaus muzikinio ugdymo žingsnius žengė Karoliniškių muzikos mokyklos trimito klasėje. Nuo 2011 m. Pranulis savąjį kelią tęsė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, kurioje specializavosi džiazo trimito bei klavišinių instrumentų srityse. Nuosekliai tobulindamas įgūdžius bei žinias, 2014 m. įstojo į Džiazo studijų programą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tačiau programa neatliepė kūrėjo poreikiams, todėl 2018 m. Mantvydas ryžosi iškeisti džiazą į kompozicijos studijas, kurios esmingai praplėtė kūrėjo garsovaizdį, o tam didelę įtaką padarė vienas iš Mantvydo dėstytojų − itin tarpdiscipliniška prieiga pasižymintis šiuolaikinės muzikos kompozitorius Jonas Jurkūnas.

Dar besimokydamas muzikos mokykloje Pranulis sulaukė pirmųjų įvertinimų. 2010 m. tapo Lietuvos muzikos ir meno mokyklų ansamblių festivalio-konkurso „Klasika ir džiazas“, o 2011 m. ir Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkurso laureatu. Vėliau, subūręs ansamblį „Brave Noises“, 2015 m. laimėjo ne tik 10-ąjį „Vilnius Jazz Young Power“ konkursą, bet ir pelnė geriausio instrumentininko prizą, o 2017 m. Klaipėdos džiazo festivalyje muzikantas jau su kitu kolektyvu „Allergy+“ nuskynė laurus „Jazz talentai“ konkurse. 2021 m., su savo trio „Luvhurts“, vėl laimėjo 16-ąjį „Vilnius Jazz Young Power“ konkursą, kuriame dar pelnė prizą už geriausią originalią kompoziciją.

Išskirtinę reikšmę Mantvydo gyvenime užima ankstesnėje pastraipoje paminėtas „Brave Noises“ kolektyvas. Nuo 2013-ųjų gyvuojanti grupė yra spėjusi išleisti ne tik du palankiai muzikos gerbėjų bei kritikų įvertintus albumus − „Between the Dreams“ ir „Live EP“ – bet ir koncertavo Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje bei Latvijoje. „Brave Noises“ – tai viena pagrindinių Mantvydo kūrybinių aikštelių, kurioje, padedamas nemažiau talentingų bičiulių, jis nevaržomai šokinėja per skirtingus žanrus ir kuria fusion krypties muziką.

Ne vienerius metus Mantvydas vis užsimindavo apie užmojus įrašyti solinį albumą. Tai nebuvo tik tuščios kalbos. 2020 m. kūrėjas publikai pristatė daug pastangų ir laiko pareikalavusį įrašą „Liar Who Fell in Love with Truth“. Jame Mantvydui talkino perspektyviausi Lietuvos alternatyviosios scenos kūrėjai Monikaze, Andrius Šiurys, El Chico Fuendre ir Augustė-Ona. Parodoksalu, tačiau „Liar Who Fell in Love with Truth“ turinyje bene mažiausiai esama džiazo. Debiutinis albumas veikiau alsuoja kampuotais IDM/glitch ritmais, grubokais techno atgarsiais ar net noise virpesiais. Solinis Mantvydo albumas puikiai iliustruoja jo nenusakomai platų muzikinį akiratį bei polinkį nagrinėti filosofines/socialines plotmes.

Mantvydo curriculum vitae itin glaudžiai susijęs su teatru. To priežastys taip pat glūdi kūrėjo šeimoje. Pranulio tėtis, šviesios atminties Valdas Pranulis buvo Vilniaus Senamiesčio teatro vadovas, aktorius ir režisierius. Natūralu, kad teatro scena lydėjo Mantvydą nuo mažų dienų. 2016 m. užsimezgė iki šiol besitęsiantis Mantvydo ir „Stalo Teatro“ bendradarbiavimas, tačiau jis taip pat aktyviai dirba ir su kitais teatrais bei režisieriais. Jo kurtą muziką galima išgirsti Žilvino Vingelio „Sonio Bliuzas“, Kamilės Gudmonaitės „Dvi Korėjos“, Andriaus Bialobžeskio „Valhala“, Manto Jančiausko „Vaidina Marius Repšys“ ir kt. spektakliuose.

Kaip kompozitorius Pranulis reiškiasi ir už teatro sienų. 2016 m. pristatė sakrališką kompoziciją „Finem“, kurią atliko kartu su moterų vokaliniu ansambliu „Melos“. Ypatingas dėmesys religinėms temoms bei polinkis į chorines kompozicijas atsiskleidė 2019 m., kartu su choru „Jauna muzika“ rengiant kompoziciją „Path“ konkurso „Vox juventutis“kontekste. Kiekvienas šios kompozicijos instrumentų simbolizavo  skirtingas kultūrines-religines tradicijas: krikščionišką, islamišką, budistinę ir pagonišką. Mantvydas neslepia, kad vienas mėgstamiausių jo kompozitorių yra Arvo Pärtas, kurio sakrališkas minimalizmas ataidi ir jo paties kūryboje.

Muzika Pranuliui nėra tik savo jausmų refleksija natomis. Jam tai priemonė komunikuoti su skirtingomis visuomenės grupėmis. Mantvydas nuolat pluša prie iniciatyvų, kuriose siekiama įtraukti neįgaliuosius, pavyzdžiui, meninis performansas „Veidrodis“ ar socialinis projektas „Bioformos“. Jis daug laiko skiria ir pedagoginei veiklai, kuri prasidėjusi nuo įvairių kūrybinių stovyklų ar meistriškumo studijų galiausiai virto privačia muzikos mokykla „Muzikalkė“, kurią Mantvydas įkūrė kartu su savo sese kompozitore Juta Pranulyte.

Mantvydas Pranulis – tai išskirtinio aktyvumo ir polėkio kūrėjas, kurio kelyje pinasi skirtingos meno formos, bet jas vienija bendras vardiklis – asmeniniai ieškojimai ir tvirtas vertybinis stuburas. Mantvydas vis giliau neria į komponavimą, tad 2020 m. šiuolaikinės muzikos festivalyje „Pulsar“ Kopenhagoje pristatyta kompozicija „Žmonės, penktadienio naktis ir liūdnas rytas“ tėra įžanga į platesnį pripažinimą.

Vitalijus Gailius