Pasirodė pirma kompozitoriaus Jono Jurkūno autorinė vinilinė plokštelė „Robots & Petals“
- 2022 m. birželio 7 d.
Lietuvos muzikos informacijos centras ką tik išleido ir pristatė kompozitoriaus Jono Jurkūno vinilinę plokštelę, kurioje garsūs šalies atlikėjai įrašė tris kūrinius: koncertą fortepijonui ir orkestrui „Robots & Petals“, koncertą fortepijonui ir bigbendui „Golden Chains“ ir simfoninę miniatiūrą „Temporarily. Letter to Charles“. Solines partijas koncertuose atliko pianistai Motiejus Bazaras, kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, ir Daumantas Kirilauskas su Kauno bigbendu. Prie plokštelės įrašų dirbo garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai su savo komanda.
Jonas Jurkūnas – tai kompozitorius, kurio veiklos kryptys yra be galo įvairios. Jis tuo pačiu metu gali kurti tiek operą, tiek ir elektroninės muzikos projektą. Kaip teigia muzikologė Asta Pakarklytė, autorius vikriai laviruoja tarp įvairių stilių ir žanrų: greta tradicinio partitūrų rašymo, užsiima elektronine eksperimentika, veikia popkultūros žanruose, kuria muziką teatrui ir kinui, kartais, bet intensyviai įsitraukia į tarpdisciplinines kolaboracijas, kuriose susiformuoja terpė šių skirtingų patirčių jungtims.
Žaidimai naratyvais
Kompozitoriaus doktorantūros baigiamasis darbas „Robots & Petals“, sukurtas 2016 m., yra artimiausias tradiciniam koncerto fortepijonui ir orkestrui žanrui. Visgi jis išsiplečia į penkias dalis, kuriose autorius kuria įsivaizduojamą robotų ir žiedlapių naratyvą. Robotai čia veikia mechaniškai – pakuoja dovanas, stato dangoraižį, marširuoja gatvėmis, kol galiausiai žiedlapių viesulas viską įsuka į pašėlusį šokį. Kūrinyje jungiamos kompozicinės priešybės, nestokojant sveiko humoro jausmo, intensyvaus ir kaitaus ritmo, plačios emocijų paletės ir orkestrinio tempo įvairovės. „Robots & Petals“ atliko kompozitoriaus kurso draugas, pianistas Motiejus Bazaras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Juozas Domarkas.
Kaip sako pats kompozitorius, šiame kūrinyje jis apmąsto, kiek yra dvasios mašinoje, o kiek yra mašinos žmoguje? Kiek yra automatiškumo kūryboje ir gyvenime? „Šios mintys kilo kažkada pamačius grupės „Daft Punk“ video klipus, kur žmonės apsimeta robotais. Juk kompozitorius šiomis dienomis dažniausiai neberašo muzikos ranka, jis dirba kompiuteriu. Todėl tas santykis su mašina vienaip ar kitaip sugrįžta. Kita vertus, kad ir kaip norėtume viską sistemizuoti ir sukontroliuoti, gyvenimas tam nepasiduoda. Tad žiedlapiai simbolizuoja visa tai, kas tolydu, kas nepaaiškinama, neapibrėžiama, kas nėra mechaniška. Toks yra gyvenimas ir jis prieš žmogų visada laimi,“ – sako Jonas Jurkūnas.
Tarp klasikos ir džiazo
Tai, kad kompozitorius atėjo iš džiazo mokyklos, labai atsiskleidė pernai metais sukurtame kūrinyje „Golden Chains“. Jau kelerius metus galvoje brandintas kūrinys dienos šviesą išvydo būtent įrašų su pianistu Daumantu Kirilausku, Kauno bigbendu bei dirigentu Vytautu Lukočiumi pavidalu. Tiesa, pats kūrinio sumanymas atkeliavo netikėtai: „Vieną dieną aš paskambinau Daumantui ir jis papasakojo, kad sapnavo sapną, kuriame jis grojo su bigbendu. Tai skambėjo kaip užsakymas! Pažadėjau sukurti kūrinį, o tada ir bigbendas atsiras. Šis kūrinys yra dedikuotas Daumantui, tai apie jį, apie jo žavėjimąsi džiazu, apie jo meistrišką gebėjimą valdyti tiek klasikos, tiek ir džiazo pasaulius.“
Panaudodamas matematinę Markovo grandinių interpretaciją, kompozitorius čia žaidžia su tos pačios muzikinės medžiagos skirtingomis formomis. Tai savitas džiazinis požiūris į algoritminį muzikos komponavimą, kartu įtraukiant ir laisvo pobūdžio improvizacijas, lyriškus epizodus, multiritmikos prieskonius, hiphopo ir repo muzikos ritmo formules. Tiesa, kūrinio pavadinimas atskleidžia ir gilesnius autoriaus apmąstymus: „Auksas daug sveria, jis sunkus, brangus ir kartais mes įsimylime tas grandines, kurios mus supaisto ir neleidžia judėti į priekį, išeiti iš komforto zonos.“
Tarp kino ir modernizmo
Trumpiausias kūrinys plokštelėje – tai kompozicija „Temporarily. Letter to Charles“ (2012), gimusi sugretinus dvi temas: viena – iš garso takelio Jūratės Samulionytės režisuotam kino filmui „Laikinai“ ir antra – grįsta JAV modernisto Charleso Iveso kūrinio „The Unanswered Question“ skambesio ir nuotaikos atspindžiais. Tai nedidelė simfoninė miniatiūra, atskleidžianti skirtingas nuotaikas. Kaip sako kompozitorius: „Čia pateikiamos dvi gyvenimo idėjos – pastoviai kintančios amžinybės, nenutrūkstamos pradžios, naivaus pozityvumo su visais atsakymais be klausimų; ir statiškos, realistiškos abejonės vienu vieninteliu egzistencijos klausimu.“
Kompozitorius džiaugiasi, jog šis kūrinys, kurį įrašė dainininkės Kristina Žaldokaitė, Berta Timinskaitė, Ieva Mukauskaitė, Gaudrė Vaitkutė, Kauno miesto simfoninis orkestras ir dirigentas Imants Resnis, gali gyvuoti savarankiškai. „Kinas gali būti dalis tavo veiklos, bet tai yra visiškai kita sritis, kolektyvinis kūrybos procesas. Man svarbu, kad muzika teatrui ar kinui turėtų galimybę gyventi savo gyvenimą.“
Albumą „Robots & Petals“ galima įsigyti „MusicLithuania.com“ ir platformoje „bandcamp.com“. Albumo leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Trumpas video iš praėjusiais metais vykusių kūrinio „Golden Chains“ įrašų: