Arvydas Malcys įrašų kompanijos „Naxos“ kataloge

  • 2019 m. gruodžio 8 d.

Didžiausia pasaulyje klasikinės muzikos įrašų leidykla „Naxos“ į savo katalogą įtraukė jau septinto lietuvių kompozitoriaus muziką. Po M. K. Čiurlionio, Balio Dvariono, Vytauto Bacevičiaus, Felikso Bajoro, Osvaldo Balakausko ir Onutės Narbutaitės (pastarųjų keturių kompozitorių autoriniai CD albumai parengti bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos informacijos centru), tai – Arvydas Malcys. 2019 m. pabaigoje išleistame CD, pavadintame „Baltic Inspiration“, A. Malciui baltišką kompaniją palaiko Pēteris Vaskas su savo Fortepijoniniu kvartetu.


Į plokštelę įtraukti net trys Arvydo Malcio kūriniai. Kompozitorius ir jo kūriniai leidinio buklete pristatomi taip:

„Gausioje Arvydo Malcio kūryboje vyrauja instrumentinė muzika. Grynosios muzikos raiška daugumoje jo kūrinių dera su ekspresionistiniu vaizdingumu ir impresionistine garso poetika, neoklasicistinis formos pojūtis – su spalvingomis faktūromis ir specifiniais garso efektais. Įgijęs išlavintą tembrinę klausą, kompozitorius daug dėmesio skiria instrumentų, įvairių jų registrų skambesio spalvoms. Gerai išmanydamas instrumentų, ypač styginių specifiką, Malcys operuoja įvairiausiomis jų raiškos, tarpusavio derinių galimybėmis, kuria ryškius, personifikuotus, „teatriškus“ instrumentų charakterius. Kompozitoriaus kūryboje apstu kontrastingų sugretinimų, grotesko ir ironijos.

„Erškėčių akys“ pradedamos tarsi nenoromis, fragmentuotais garsais kiekvieno instrumento partijoje, ilgainiui suaugančiais į klasterį – nuo šio fortepijonas nuveda tolyn ryžtingu gestu, į kurį baikščiau atsako styginiai. Šie instrumentų „pašnekesiai“ kaskart vis ilgėja, iki kol styginiai stoja į pirmąjį planą, su prislopintai chorališka tema (ornamentuojama fortepijono), kuri tampa vis aktyvesnė, prieš išsklisdama į paskirus gestus. Tada seka gyvesnis, sinkopių gausus pasažas, vėl įsiterpia „choralas“ ir vėl sugrįžta gyvesnė medžiaga, vedanti į triukšmingą kulminaciją, kuri ištirpsta tarsi į niekur.

„Sniegynų hiacintas“ pradedamas ryžtingu, styginių unisonu griežiamu motyvu, su ne ką mažiau galingos fortepijono partijos atsvara – iki kol muzika tampa ramesnė ir išraiškingesnė. Toliau seka išradingas, įvykių kupinas šių epizodų medžiagos plėtojimas, kiekvieno atskirai ir abiejų kartu, jų ritminiam impulsui priešpriešinant ekspresyvias melodines linijas. Galiausiai muzika nuslopsta iki lakoniškų gestų ir ostinatinių figūrų, kurias instrumentai groja pasikeisdami – ir visa tai tam, kad paruoštų mąslų fortepijono monologą styginių tęsiamų akordų fone. Užslėptas emocijų antplūdis – ir taikli užbaiga.

Kelionė „Paukščių taku“, galima sakyti, prasideda ten, kur mus paliko „Sniegynų hiacintas“ – gyvomis, tegu ir paskiromis styginių frazėmis bei šokio charakterio fortepijono gestais, nors girdimi ir aukštesnio styginių registro tęsiami akordai. Nuolatinis ritminis judėjimas kaskart nutrūksta, bet neilgam, pradinis impulsas plėtojamas ir toliau, o po to įsigali ilgesinga violončelės pirmaplanė išraiška. Tad aiškesnė tampa ir tonacinė muzikos kryptis, kai sugrįžta gyvesnis jos charakteris, nesulaikomai vedantis svaigios – įtikinamos, nors ir gan kategoriškos – kulminacijos link.“ (Richard Whitehouse)

Visus kūrinius įraše atlieka ilgamečiai A. Malcio kūrybiniai partneriai – Maskvos Ippolitovo-Ivanovo fortepijoninis kvartetas: Anastasija Jakušina – smuikas, Olga Kogan – altas, Sergej Ananič – violončelė, Irina Graifer – fortepijonas.

LMIC inf.

0