Miko Žukausko objektyve – Žibuoklės Martinaitytės muzika

  • 2018 m. liepos 24 d.

Po to, kai kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės albumas „Horizons“ buvo pristatytas šių metų Vilniaus knygų mugėje, jis pateko ir į užsienio muzikos žiniasklaidos, radijo stočių, įrašų kolekcininkų ir įvairių hipsterių horizontą. Recenzuotas pagrindiniame tarptautinės skaitytojų auditorijos modernios muzikos žurnale „The Wire“, transliuotas 2 milijonus savaitinių klausytojų turinčioje radijo programoje „BBC Radio 3“, muzikos albumas pagaliau sulaukė ir videopristatymų. Lietuvos muzikos informacijos centro užsakymu du vaizdo įrašus sukūrė kino režisierius Mikas Žukauskas.

Priešingai nei ankstesniame savo vaizdo klipe kompozitorės Egidijos Medekšaitės „Tekstilei“, šįkart Mikas Žukauskas ėmėsi kur kas naratyvesnių vaizdinių, tačiau prisipažino, kad atrasti tinkamą vizualinį atitikmenį skambančiai muzikai paprasta nebuvo. „Abstrakti, emocionali Žibuoklės muzika pareikalavo nemažai laiko, kol pagaliau pavyko toks rezultatas, kuriuo esu patenkintas“, – prisipažino režisierius.

Apie ieškojimus kuriant klipą antrino ir albumo prodiuserė Eglė Bertašienė, pasakojusi, jog šio darbo juodraščiuose liko gausybė nepanaudotos filmuotos medžiagos, ilgos valandos muzikos klausymosi, beieškant tinkamiausio garso takelio ir gausybė detalių, literatūriškų kompozitorės laiškų, rašytų daugiausia iš Niujorko. „Tai buvo tarsi ilgos maudynės Žibuoklės kūryboje, – pasakojo muzikologė. – Rodos, jau pažįsti kiekvieną taktą, lauki artėjančio subito forte, bet ne – žiūrint Miko klipą, ta pati muzika suskamba vėl visiškai naujai“.

Vaizdo klipas Žibuoklės Martinaitytės kūriniui „Apglėbtas tuštumos grožio“ klausytojams gali tapti gana netikėtu potyriu – režisieriaus pasirinkta „kosminės odisėjos“ tema, lėtai erdvėje sklendžiantys astronominiai kūnai, dujų ir dulkių telkiniai, nuo pradžios iki galo juntamas svetimumo šaltis, nejaukiose kosminėse pievose rupšnojanti lama, nustebino net pačią kompozitorę. Tačiau ji prisipažino, kad lygiai taip pat nustemba ir kaskart išgirdusi klausytojų „pamatytus“ vaizdinius girdint jos kūrinius.

„Klausantis muzikos kiekvienas tarsi mato savo paties kuriamą filmą. Todėl visada įdomu „pamatyti“ savo kūrybą kito akimis“, – teigia kompozitorė. Ir nors pačios Žibuoklės Martinaitytės požiūriu muzikai vizualizacijos nėra būtinos, ji sutinka, kad pridėtinis vaizdų naratyvas dabartinėje vizualiai orientuotoje kultūroje gali padėti priartėti prie muzikos ir praturtinti jos suvokimą. Tokia kinematografinė vaizduotė aktyvavosi ir ne vienam užsienio kritikui, rašiusiam Žibuoklės Martinaitytės muzikos albumo recenzijas italų, prancūzų, britų ir amerikiečių muzikos žurnaluose ar interneto platformose.

Klipui pasirinktas Žibuoklės Martinaitytės kūrinys gimė iš intensyvių asmeninių išgyvenimų, o ir kita Miko Žukausko filmuotame interviu panaudota jos muzika turi stiprų emocinį krūvį. Apie atvirą, vietomis net radikalų intensyvumą rašoma ir žurnale „The Wire“: „Žibuoklė Martinaitytė kuria įkvepiančią muziką, kuri turi daug energijos ir įtampos. Jos orkestrinės ir ansamblinės kompozicijos yra sluoksniuotos, sukeliančios daug asociacijų ir ekskursų. Jos tirštos ir nerimastingos, bet niekada neatrodančios sujauktai. Jų kalba sklandi, drąsi, grįsta gestais. Staigūs greitėjimai ir netikėti lėtinimai, skirtingų perspektyvų jungtys, įvairūs patempimai ir perstatymai Martinaitytės muzikoje sudaro sodrias patirčių faktūras“.

Abu vaizdo įrašai paskelbti Lietuvos muzikos informacijos centro „YouTube“ kanale. Žibuoklės Martinaitytės CD „Horizons“ leidybą rėmė Lietuvos kultūros taryba. Vaizdo įrašų kūryba finansuota Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.


 

LMIC inf.

0