Juta Pranulytė

Kompozitorė Juta Pranulytė savo kūryboje didelį dėmesį skiria vokalinei, chorinei muzikai (,,Love“), garso ir erdvės sintezei („Vandenys“, ,,Four Miracles of Saint Mungo“), skirtingas medijas jungiantiems kūriniams (,,DIRT“, „Mom“). Daugelis jos kompozicijų yra lėtos tėkmės, bet žaižaruojančių faktūrų – kompozitorę visada domino sonoristinės muzikos sistemos. Didesnės apimties jos darbai – tai dažnai įvietintos muzikos atvejai, išnaudojant konkrečios aplinkos akustines savybes ir simbolines prasmes („Vandenys“ skirti senosios požeminės Liepkalnio vandens saugyklos erdvei). Menininkė dalyvauja skirtinguose kūrybiniuose projektuose su folkloro ir džiazo muzikantais, vizualiųjų sričių menininkais, rašo muziką teatrui, kuruoja įvairius sumanymus ir aktyviai užsiima organizacine veikla.

Linas Paulauskis, Faustina Dedūraitė

Toli, bet vis arčiau: Lietuvos jaunieji kūrėjai užsienyje - intus

X
Toli, bet vis arčiau: Lietuvos jaunieji kūrėjai užsienyje - intus

Spengla (Ne bel' kokia)

X
Spengla (Ne bel' kokia)

Biografija

Juta Pranulytė (g. 1993) mokėsi chorinio dirigavimo ir muzikologijos Vilniaus chorinio dainavimo mokykloje „Liepaitės“, kompozicijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Viktorijos menų koledže (Melburno universitete) ir Karališkojoje Škotijos konservatorijoje. Kompozitorė tobulinosi Darmštato naujosios muzikos vasaros kursuose (Vokietija), „Académie Voix Nouvelles“ Royaumont abatijoje (Prancūzijoje), kompozitorių vasaros kursuose „Synthetis“ (Lenkijoje), Cheltenhamo kompozitorių akademijoje (Anglijoje), „ReMusik“ kompozicijos kursuose (Rusija) ir kt.  Nuo 2020 m. studijuoja Graco muzikos ir atlikėjų menų universitete prof. Francko Bedrossiano kompozicijos klasėje.

Kompozitorės stiliaus nevienalytiškumą lemia idėjos, koncepto svarba, pagal kurį menininkė formuoja vis kitokią muzikinę kalbą. Kūryboje atsiskleidžia Pranulytės dėmesys medijų ir vokalinės muzikos sąveikai (,,Love“, ,,The First 7 days“), kuriai būdinga subtili frazuotė, kvėpavimo jutimas, o rafinuotas tembrų derinimas atsiskleidžia net instrumentinėse partijose (,,Macbeth“). Kompozicijose ryškūs ir folkloro atgarsiai: mikrosamplaikos, švelniai disonuojantys sąskambiai (,,Vandenys“, ,,F“). Tarp svarbesnių komponentų išsiskirtų ir erdvė (,,Vandenys“, ,,Four Miracles of Saint Mungo“). Didesnės apimties darbai – tai dažnai įvietintos muzikos atvejai, išnaudojant konkrečios aplinkos akustines savybes ir simbolines prasmes („Vandenys“ skirti senosios požeminės Liepkalnio vandens saugyklos erdvei). Pasirinkta vieta skirta absorbavimui, ji išnaudojama kūrinio procese ne kartą keičiant ne tik atlikėjų, bet ir klausytojų išsidėstymą arba leidžiant pastariesiems laisvai judėti po pasirodymo erdvę (,,Spengla“).

Juta Pranulytė itin aktyvi organizacinėje veikloje: ji yra viena iš festivalio „Muzika erdvėje“ įkūrėjų, 2019–2020 m. vadovavo šiuolaikinės muzikos festivaliui „Druskomanija“, 2020 m. koordinavo festivalį ,,Muzikos ruduo“, o nuo 2020 m. organizuoja naujosios ir eksperimentinės muzikos renginių ciklą „Kontaktas“. 2014 m. kartu su bendraminčiais subūrė naujosios vokalinės muzikos kolektyvą ,,Melos“, o su kitais kolegomis 2019 m. įkūrė muzikos kūrybos mokyklą „Muzikalkė“, kuriems vadovauja iki šiol.

Jutos Pranulytės kompoziciją „Octo 716“ kameriniam ansambliui ir elektronikai amerikiečių kompozitorius ir muzikos žurnalistas Frankas J. Oteri įtraukė į įrašų rinktinę „XXI amžiaus Lietuvos kompozicinės muzikos antologija“ (2017). Tarp jos muzikos atlikėjų – BBC Škotijos simfoninis orkestras, ansambliai „Dunedin Consort“, „Red Note Ensemble“, choras „Les Métaboles“ ir kiti.

Linas Paulauskis, Faustina Dedūraitė