Viktoras Miniotas

Viktoras Miniotas (g. 1963 m. gegužės 24 d. Chabarovske, Rusijoje, lietuvio tremtinio šeimoje) - kompozitorius, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Nuo 1996 m. gyvena ir kuria Lietuvoje. Jo kūryba apima simfoninę, kamerinę, chorinę ir sakralinę muziką, operas, miuziklus, muziką teatrui ir animaciniams filmams.

1990 m. Leningrado konservatorijos Petrozavodsko filiale baigė prof. E. Patlaenko kompozicijos klasę. 1992-1994 m. dėstė muzikos teorijos disciplinas Krasnojarsko meno institute, 1992-1996 m. buvo Kūrybinės jaunųjų muzikantų asociacijos prezidentas.

Dalyvavo tarptautiniuose muzikos festivaliuose „Naujos meno teritorijos“ (Krasnojarskas, 1993), „Richardas Wagneris ir XX amžius“ (Sankt Peterburgas, 1993), „Jauna muzika“ (Vilnius, 1998), „Maskvos ruduo“ (1999), „Gaida“ (Vilnius, 2001). 1994 m. pelnė Krasnojarsko krašto premiją, 1996 m. - Rusijos prezidento stipendiją, 1997 m. - Lietuvos kultūros ministerijos stipendiją. 1998 m. už kūrinį „Con amore“ apdovanotas Lietuvos muzikos fondo kompozicijos konkurso paskatinamąja premija, 1999 m. už Koncertą smuikui ir orkestrui pelnė Sergejaus Prokofjevo tarptautinio kompozicijos konkurso antrąją premiją.

Svarbią V. Minioto kūrybos ir atlikėjiškos veiklos dalį sudaro sakralinė muzika. 2004 m. Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyne jis buvo įšventintas į diakonus. Nuo 2005 m. kūrė ortodoksų liturgijos lietuvių kalba muzikinę dalį, vadovavo bažnytiniams chorams ir ansambliams. 2008 m. įkūrė vyrų vokalinį ansamblį „Skitos“, kuris iki 2014 m. koncertavo Lietuvoje ir dalyvavo festivaliuose; šiam kolektyvui kompozitorius taip pat rašė muziką. 2013 m. buvo vienas iš Trečiojo Lietuvos vyskupijos bažnytinių chorų festivalio organizatorių, 2018 m. Paryžiuje skaitė pranešimą apie šiuolaikinį Lietuvos bažnytinį giedojimą.

2021 m. pasitraukęs iš aktyvios tarnystės Šventosios Dvasios vienuolyne, daugiau laiko skyrė kūrybai, kūrinių redagavimui, įrašams ir natų rinkinių rengimui. 2022 m., Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, dėl Maskvos patriarchato paramos karui nutraukė ryšius su jam priklausančia Lietuvos stačiatikių vyskupija. Šiuo metu yra Visuotinio patriarchato egzarchato Lietuvoje arkidiakonas. 2024 m. kartu su kitais Lietuvos ortodoksų dvasininkais buvo apdovanotas JAV valstybės departamento tarptautinės religijos laisvės apdovanojimu. Kompozitorius taip pat dainuoja valstybiniame chore „Vilnius“.

Kita reikšminga jo veiklos sritis - muzikinis teatras ir muzika vaikams. Sukūrė muziką animaciniams filmams „Stop kiss“, „Tiulis“, „Triušis poliglotas“. 2016-2018 m. buvo muzikinio teatro „Tamburinas“ meno vadovas, kompozitorius ir pedagogas. Teatras rengė spektaklius lietuvių ir rusų kalbomis, gastroliavo Lietuvoje. V. Minioto sceninėje kūryboje - operos ir miuziklai vaikams bei suaugusiesiems, kuriuose derinami muzikinės dramaturgijos, žaidimo ir edukacijos principai.

Nuo 2021 m. kompozitorius plėtoja muzikos ir vaizduojamojo meno dialogą: elektroninės muzikos priemonėmis kuria kūrinius, įkvėptus dukters Žanos Miniotaitės paveikslų. Skaitmenines technologijas taip pat pasitelkia savo kūrinių garsiniams maketams, vaizdo įrašams ir viešam kūrybos pristatymui.

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiria stambios formos sakralinei, simfoninei ir sceninei muzikai. 2024 m. sukūrė „Requiem“ sopranui, mišriam chorui ir orkestrui. 2025 m. gruodžio 20 d. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje įvyko jo autorinis sakralinės muzikos koncertas, kuriame dalyvavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, dirigentas Povilas Vanžodis, solistai Arina Alekseeva ir Alfredas Miniotas, o pats kompozitorius grojo vargonais. 2026 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje surengtas antrasis autorinis sakralinės muzikos Viktoras Miniotas | Kūrybinė biografija 2 koncertas. V. Minioto kūrinius atliko choras „Polifonija“, dirigentas Mindaugas Žalalis, solistai Arina Pace ir Alfredas Miniotas, o kompozitorius grojo vargonais ir fortepijonu. Šiuo koncertu buvo tęsiamas 2025-2026 m. autorinių sakralinės muzikos koncertų ciklas. 2026 m. baigė Mišias „Missa non solemnis“ solistams, mišriam chorui, styginių orkestrui ir fortepijonui bei „Quasi una rapsodia“ simfoniniam orkestrui.

2026 m. pradėjo kurti operą „Karalius Lyras“ („King Lear“) pagal Williamo Shakespeare’o tragediją, naudodamas originalų tekstą anglų kalba. Iki 2026 m. rugsėjo parengė maždaug 25 minučių pirmąją sceną - partitūrą ir skaitmeninėmis priemonėmis realizuotą vokalinių bei orkestro partijų garso ir vaizdo įrašą. Kuriamos operos fragmentus viešina „YouTube“, suteikdamas klausytojams galimybę sekti kūrinio atsiradimą. Šis atviro kūrybos proceso principas jungia operos komponavimą, skaitmeninį jos pristatymą ir ryšį su auditorija dar iki sceninio pastatymo. 2026 m. rugsėjį V. Miniotas prisijungė prie tarptautinės menininkų bendruomenės „Renaissance-21“, telkiančios įvairių šalių kūrėjus ir skatinančios šiuolaikiniame mene puoselėti menininko individualumą, grožį, dvasingumą ir humanistines vertybes. Dalyvavimas šioje bendruomenėje atveria galimybes tarptautiniam kūrybiniam bendradarbiavimui ir kompozitoriaus muzikos sklaidai užsienyje.

V. Minioto muzikai būdinga kruopšti muzikinės medžiagos atranka, motyvų plėtojimas ir skirtingų išraiškos būdų derinimas. Meditatyvūs, kartais minimalistinei raiškai artimi epizodai gretinami su ekspresyvia, dramatiškomis kulminacijomis pasižyminčia muzikine kalba. Greta sakralinės tematikos jo kūryboje svarbios žmogaus vidinio gyvenimo, moralinio pasirinkimo ir tragedijos temos. Vaikams skirtoje muzikoje vyrauja aiškesnė, žaisminga raiška ir dėmesys klausytojo vaizduotei.