Gailė Griciūtė

Kompozitorė, atlikėja, garso menininkė Gailė Griciūtė priklauso tai XXI a. kūrėjų kartai, kuriai kūrybinės tapatybės įvairiapusiškumas yra norma. Ji kuria ir garsais, ir vaizdais, idėjas įgyvendina įvairiomis formomis: nuo partitūrų, kuriose sužymėtos smulkiausios detalės („Thangtong Gyalpo“), iki performansų („Eye Gymnastics“) ar improvizacijų, kurios kuriamos ir skamba tik dabarties akimirkoje. Ji pasirodo su kolektyvais „Mold“, „Eye Gymnastics“, „Weld Mignon“, o dažniausias jos partneris – preparuotas fortepijonas. Menininkės tarpdiscipliniškumą lemia specifinio garso paieškos, eksperimentavimas, dėmesys procesui (tiek dirbant su atlikėjais, kolektyvias, tiek muzikinėje plotmėje, ypač improvizacijose). Jos kūryboje galime įžvelgti kompozitoriaus-atlikėjo-klausytojo sutapatinimą, jų lygiavertiškumą, įvairių perspektyvų, savirefleksijos svarbą. Gailė Griciūtė siekia individualaus klausytojo girdėjimo, intymių patirčių, tad konkrečios, vienijančios tematikos jos kūryboje nerastume.

Faustina Dedūraitė

Thangtong Gyalpo

X
Thangtong Gyalpo

truputis viso to

X
truputis viso to

That's the Time, That's the Time

X
That's the Time, That's the Time

Biografija

Gailė Griciūtė (g. 1985) studijas pradėjo 2007 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įstojusi į fortepijono specialybę (prof. Aleksandra Žvirblytė). Po dvejų metų pianistė studijas tęsė ir 2012 m. baigė Sibelijaus muzikos akademiją (bakalauro bei magistro laipsniai, prof. Erik T. Tawaststjerna, Ilmo Ranta). Tuo pat metu (2010-2012 m.) Sibelijaus muzikos akademijoje ji studijavo ir kompoziciją (prof. Tapio Tuomela). 2010 m. pagal mainų programą mokėsi Norvegijos muzikos akademijoje (prof. Einar Steen-Nøkleberg). 2016 m. baigė kompoziciją (magistro laipsnis, prof. dr. Rimantas Janeliauskas) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vokietijoje, Frankfurto aukštojoje menų mokykloje (Städelschule) mokėsi videomenininko Douglaso Gordono klasėje. Šiuo metu Gailė Griciūtė dirba ir gyvena Lietuvoje.

Kompozitorės ir atlikėjos amplua Gailės Griciūtės kūryboje yra susipynę. Menininkė aktyviai koncertuoja kaip atlikėja, scenoje dažnai atsiduria prie preparuoto fortepijono ar pianino. Užsimerkus lengva pamiršti, jog klausomasi fortepijono, garsai veikiau primintų uždengto varpelio skambėjimą, metaliukų žvangėjimą, o „klavišų melodijas, motyvus, pasažus keičia rankomis užgaunamos stygos – tarsi jas veliant pluoštais ar traktuojant it dygsniuotas vibruojančias plokštumas“ (Tautvydas Bajarkevičius).

Įvairiai kompozitorės preparuojami fortepijonai atskleidžia specifinio garso paieškas. Tai atsispindi ir kitų instrumentinių sudėčių partitūrose: netradicinis styginių derinimas („Silver Citadel“), flažoletų glissando, baltasis triukšmas, ketvirtatoniai, įvairios grojimo technikos (flautando, sul pont, col legno). Garsinio įspūdžio siekis atsispindi ir notacijoje, kuri kai kur griežta, kai kur aleatorinė: atlikėjai gali pasirinkti bet kurią natą, tačiau nurodytame diapazone; pasirinkti ritminį darinį, tačiau jų seka organizuota kompozitorės; groti ad libitum, bet tikslius garsų aukščius. Aleatorika kompozitorės kūryboje nurodo sąlyginę laisvę, nes kiekvienas žymėjimas koduoja specifinę ir sąmoningą kūrėjos idėją, kurios tam tikra užrašymo išraiška atlikėjui padeda lengviau susiorientuoti. Tiesa, išskirtinai grafinę partitūrą turi vienintelis kūrinys – Varinių trio. Garsas kompozitorei yra pagrindinė ir lemianti mikrostruktūra, iš kurios kyla stambesnės dalys: motyvai, fragmentai, padalos bei forma.

Eksperimentavimas, dėmesys procesui atsiskleidžia improvizacijose, kurios yra itin trapios formos, atspindinčios tik dabartį, dar tik vedančios rezultato link. Laisvojo stiliaus improvizacijas Gailė Griciūtė atlieka su kolektyvu „Mold“. Čia jos partneriai: Dalius Naujokaitis (būgnai), Dovydas Stalmokas (saksofonas), Aaronas Keanas (bosinė gitara), Dominykas Vyšniauskas (trimitas). Performansus su jau iš anksto apgalvota improvizacine struktūra perteikia duetas su Antanu Dombrovskiu (elektronika) pavadinimu „Weld Mignon“. Elektroninių garsų struktūros derinamos su preparuoto fortepijono partijomis, konkretūs tembriniai sprendimai fiksuojami grafinės partitūros priemonėmis. Gyvo atlikimo metu garsynas papildomas „circuit bent“ (specialiai deformuoto) sintezatoriaus garsais, juostinių grotuvų triukšmais, filtrais.

Naujų išraiškų ieškojimas, noras praplėsti asmenines galimybes lėmė Gailės Griciūtės bendradarbiavimą su kitais menininkais. Įvairias meno rūšis puikiai sieja performansai, instaliacijos. Į vietnamiečių kilmės Vokietijoje gyvenančios menininkės Thuy-Han Nguyen-Chi režisuotą videodarbą „Linger On Your Pale Blue Eyes“ (2016) įsilieja Griciūtės sukurtas aplinkos įrašų ir balso garso takelis. Menų sintezė gyvuoja ir kituose darbuose: „Technologies Of The Non-Self“ (bendradarbiaujant su Thuy-Han Nguyen-Chi, 2014), „Conatus“ (su choreografu Andriumi Pulkauninku ir videomenininku Vytautu Juozėnu, 2015), ,,Synkrisis“ (su Thuy-Han Nguyen-Chi, kinematografininkais Alexandre’u Cabanne’u bei Hoangu Son Doanu, 2018). Dar vienas iš Gailės Griciūtės kolektyvų ,,Eye Gymnastics“ (duetas su Viktorija Damerell, 2018) jungia eksperimentavimą balso, muzikos, teksto, vizualizacijos srityse. Teksto intonavimas, kalbėjimo greitis, prislopintas, ramus tembras, vis grįžtančių frazių modeliai primena užkalbėjimus, bandymą įvesti į hipnozę. Meditacijoms būdingą atmosferą palaiko ritualiniai ritmo modeliai. Muzikai nesvetimi barokiniai elementai, populiariosios muzikos atgarsiai.

Gailė Griciūtė aktyviai dalyvauja festivaliuose, projektuose bei parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jos kūryba buvo pristatyta įvairiuose festivaliuose, kaip kad Tokijo šiuolaikinio meno festivalis (Japonija, 2013), „The Sounds of The Underground“ (Jonava, 2014), „Homo Ludens“ (Kėdainiai, 2014), „Mama Jazz“ (Vilnius, 2015), „Druskomanija“ (2015, 2016, 2019), „Sound Around“ (Kaliningradas, Rusija, 2016), „Counterflows“ (Glazgas, Jungtinė Karalystė, 2016), „Tectonics“ (Tel Avivas, Izraelis, 2017), „Lanor Sonor“ (Berlynas, Vokietija, 2017), „Jauna muzika“ (Vilnius, 2017), „Unsound“ (Krokuva, Lenkija, 2017), „Sacrum Profanum” (Krokuva, Lenkija, 2019), „Vilnius Jazz“ (2020), ir skirtingose meno erdvėse, kaip kad „Portikus“ galerija (Frankfurtas, Vokietija, 2015), Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus (Kaunas, 2017), „Amann Studios“ (Viena, Austrija, 2017) ar Kauno menininkų namai (2020).

Faustina Dedūraitė

Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius/Instrumentuotė

Metai

Trukmė

Pavyzdžiai

Užsisakyti

Kūrinio pavadinimas/

Metai/

Trukmė