Arturas Bumšteinas

Arturas Bumšteinas (g. 1982, Vilniuje) - kompozitorius ir garso menininkas, kuriantis plačiame garso, muzikos ir meno susikirtimų lauke. Pradėjo kurti eksperimentinę muziką praeito amžiaus 90-jų metų pabaigoje bei yra vienas pirmųjų Lietuvos menininkų naudojusių internetą kaip kūrybos priemonę. Nuo pat kūrybinio kelio pradžios Bumšteinas domisi „muzikos išplėstame lauke“ samprata, bei praktikuoja tarpdisciplininius, dažnai konceptualius kūrybos metodus. Dar studijuodamas LMTA kompozicijos katedroje (2001-2007) Bumšteinas pradėjo bendradarbiauti su vizualaus meno kūrėjais, bei keliauti po pasaulį su savo atliekama eksperimentine muzika. Bumšteino svarbi kūrybos strategija yra kolaboracija, o per savo jau ketvirtį amžiaus trunkančią karjerą jis iniciavo ne vieną kolektyvą bei ansamblį (G-Lab, Twentytwentyone, Zarasai, Works & Days, Sneeze Etiquette).

  Kurį laiką pagrindinė Bumšteino kūrybos terpė buvo įvairūs vizualaus meno kontekstai, menininkas su savo garso darbais yra dalyvavęs apie 20-je grupinių parodų, bei surengęs 8-ias personalines parodas Lietuvoje bei užsienyje (Antje Wachs Galerie, ŠMC, Galerija Vartai ir kt.). 2018-ais metais grįžęs iš DAAD Berliner Künstlerprogramm rezidencijos (kurioje praleido vienerius metus) susitelkė į sumanymus teatro scenai, bei bendradarbiaudamas su įvairiais Lietuvos teatrais bei scenos menų institucijomis režisavo garso performansus „Blogi Orai“, „Urbančičiaus Metodas“, „Big Pharma“, „Puikus Naujas Kūnas“ ir kt.  Už savo darbus teatrui buvo įvertintas „Boriso Dauguviečio auskaru“ bei „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Dar viena svarbi Bumšteino kūrybos terpė - tai radijo menas. Nuo 2012 m. pradėjęs bendradarbiauti su Vokietijos Kultūros Radiju sukūrė eilę radijo meno kūrinių, o už vieną jų („Epiloghi“) buvo apdovanotas Euroradio prizu „Palma Ars Acustica“, teikiamu už geriausią metų radijo meno kūrinį. Pastarasis projektas Bumšteiną supažindino su Barokinio teatro triukšmo mašinomis, su kuriomis jis dirba lyg šiol, bei keliaudamas po įvairius Europos festivalius kuria naujas performanso „Navigacijos“ versijas. Ši Bumšteino kūrybos kryptis priskirtina performatyviam garso menui, kurio vienas pradininkų Lietuvoje jis taipogi yra.

A.Bumšteinas pats nėra performeris, jis dažniausiai save pozicionuoja kaip kompozitorių, kuriantį instrukcijas įvairioms garsinėms terpėms ir situacijoms, kurios tyrinėja jį dominančias temas, bei dažnai yra paremtos neapibrėžtumo bei nuolat kintančios formos principais. Šios instrukcijos įgyja tiek verbalinius, tiek grafinius, tiek tradicinius muzikos notacijos pavidalus, nesuabsoliutindamos nei vieno jų. Ypatingas jo muzikinės kūrybos bruožas yra balso bei improvizacinės/interpretacinės laisvės suteikimas atlikėjams (didelė dalis kompozitoriaus elektroakustinių kūrinių yra sukomponuoti iš improvizuojančių muzikantų garso įrašų). 2021-ais metais šveicarų ansamblio Phoenix Basel užsakymu rašydamas kūrinį „Vexationettes“ kompozitorius ėmėsi tyrinėti atsitiktinių skaičių generuojamos harmoninės medžiagos galimybes (tai pratęsia jo ilgalaikį susidomėjimą ready-made / found object estetika). Šiuo metu Bumšteinas dirba prie radijo meno kūrinio, kuris apjungia platų spektrą lyg šiol jį dominusių terpių: klausymosi meną, instrumentinę bei elektroninę muziką, teatrą, „neprofesionalius“ balsus, improvizaciją bei bendraautorystę. Iš ketvirčio amžiaus perspektyvos galima būtų įvardinti pagrindines Bumšteino kūrybos temas, kurios yra: menininko identiteto takumas, kūrybos intertekstualumas, archyvai, muzikos bei garso meno takoskyrų paieškos, bei kompozitoriaus, kaip naujų kūrybinio bendradarbiavimo formų išradėjo vaidmuo.