Toma Vidugirytė

Prieš metus grupė „Bohemos Tarifas“ tapo tikru viesulu jaunųjų grupių konkursuose. Grupė varžėsi konkurso „GARAŽAS 2025“ finale, tapo „NOVUS 2025“ nugalėtojais ir tikrai įnešė naujų vėjų į Lietuvos alternatyviąją sceną.

 „Bohemos Tarifas“ – spalvinga ritmo ir improvizacijos kūrėjų komanda, kurianti šokamą muziką ir gebanti išjudinti net vangiausius klausytojus. Jų stilių – sunku apibrėžti, bet to ir nereikia. Juk nuostabu atsiduoti ritmui ir improvizacijoms scenoje kartu su grupe.

Grupę sudaro Tomas Valenta (vokalas), Simas Makiejevas (būgnai), Rokas Davidonis (bosinė gitara), Karolis Jonas Eimontas (el. pianinas ir sintezatorius), Tomas Žilinskas (el. gitara) ir Rokas Pypkinas (perkusija). Su grupės nariais pasikalbėjome apie jų pradžią, išskirtinį braižą, jaunųjų grupių konkursus, laimėtus prizus ir ateities planus.

Grupė prasidėjo nuo Tomo ir Simo dueto, ir viskas galėjo likti Tomo Valentos projektu. Kaip prisijungė kolegos ir kodėl tai visgi virto grupe „Bohemos Tarifas“?

Tomas Valenta: Grupė prasidėjo kaip mano solinis projektas, kuriam padėti įgyvendinti pakviečiau savo klasioką Simą ir Robertą (buvusį grupės gitaristą – aut. past.). Kartu įrašėme du kūrinius, kuriuos parašiau gulėdamas sanatorijoje ir per daug apie tai negalvojome. Po gero pusmečio, atradę tas dainas „SoundCloud“ platformoje, Kauno moksleiviai pakvietė mane koncertuoti. Simas tada nenorėjo groti ir rašyti mano vardu, tad nusprendėme kurti grupę. Labai keista prisiminti tą etapą. Grojome visai kita sudėtimi, keturiese. Dabartinėje grupės sudėtyje likome tik aš ir Simas. Kolegos, kurie šiandien groja „Bohemos Tarife“, prisijungė tik prabėgus daugiau nei metams.

Kiek laiko rinkote pavadinimą? Kaip atrodė procesas ir kokie dar grupės pavadinimai buvo svarstomi?

Tomas Valenta: Prieš tą patį koncertą šiek tiek užsivėlinome ir supratome, kad pavadinimą reikia žūtbūt išsiųsti už valandos. Prisėdome dviese su Simu ir rinkome. Žodis „Bohemos“ atėjo labai greitai, tik norėjosi antro žodžio, tad likusias 55 minutes ieškojome „Tarifo“.

Kas jus iš tikrųjų išskiria jus iš kitų panašių grupių?

Karolis Jonas Eimontas: Manau, kad mus išskiria bendradarbiavimas tarpusavyje, siekiant sujungti kiekvieno nario muzikinį ir gyvenimišką skonį į muziką bei patirtis.

Tomas Žilinskas: Mūsų frontmeno ir šokių meistro Tomo Valentos performansai bei visų muzikinis išsilavinimas, kuris padeda susigroti.

Tomas Valenta: Mes turime viziją ir nedarome kompromisų dėl jos įgyvendinimo. Mes rodome tai, ką norime parodyti, o ne ką galvojame, kad žmonės nori išgirsti. Manau, kad didžiausias išskirtinumas ir yra begalinis pasitikėjimas šia vizija. 

Kaip formavosi grupės muzika ir skambesys? Ar jau jis galutinai susiformavo ir kaip jis keisis ateityje?

Karolis Jonas Eimontas: Kai prisijungiau prie grupės, nežinojau kaip man su sintezatoriumi rasti vietą šioje muzikoje. Iš patirties žinau, kad svarbiausia – klausytis vieniems kitų, atrasti savo vietą ir prisidėti taip, kad grupė veiktų kaip vienas tvirtas kumštis. Skambesys ir tam tikras mūsų savitumas jau yra, o vėliau mūsų muzika tikrai keisis ir plėsis, bet vis viena išliks mūsų braižas.

Tomas Žilinskas: Nežinau kaip mūsų skambesys formavosi iš pat pradžių, bet galiu pasakyti, kad jis iki šiol toliau formuojasi, pereidamas visokiausias metamorfozes ir t.t. Mes kažkada kalbėjome su grupės nariais apie tai, kai prisijungiau. Aš labai bijojau dalyvauti kūrybiniame procese, nes nenorėjau sugadinti iki tol jų jau suformuoto garso, nes mano muzikinis pagrindas buvo visai kitoks. Visgi vėliau kažkaip jie per daug neprieštaravo, kai pradėjau siūlyti ir savo idėjas, o todėl pavyko sukurti visai smagių kūrinių.

Kaip kartu sutarėte dėl grojamo stiliaus? Kaip jį apibūdintumėte ir ką kiekvienas įnešėte į tą garsą?

Tomas Valenta: Nuo pat pradžių mes su Simu apsitarėme, kad norime groti šokių muziką.

Karolis Jonas Eimontas: Kai prisijungiau, jau buvo sukurta ne viena daina, todėl buvo šiek tiek lengviau dirbti – tiesiog bandai pridėti savo skambesį, kad tai atitiktų muziką. Dėl stiliaus nėra taip, kad mes tariamės ir galvojame ką kurti – kuriame tai, kas natūraliai gimsta. Svarbu, kad išliktume sau autentiški ir nebandytume vaizduoti to, ko nėra. Stilių apibūdinčiau kaip gyvą šokių muziką, pasiekiamą bet kuriam žmogui, bet taip pat pakankamai įdomią tiesiog klausyti. Manau, kad įnešiau šiek tiek platesnį elektroninį skambesį.

Tomas Žilinskas: Yra tarsi bendra nerašyta taisyklė, kad mes turime kurti šokamą muziką. Kažkaip niekada nesistengėme labai gilintis į vieno žanro šaknis ir bandyti kažką atitikti stilistiškai ar keisti grojimo techniką. Na ir šiaip visi mūsų grupės nariai, iš muzikinės pusės, yra susirinkę iš visiškai skirtingų „planetų“. Man asmeniškai atrodo, kad mano paskirtis grupėje yra padaryti muziką įdomią harmoniniu požiūriu. Kad mūsų muzika būtų įdomi ir standartiniam „Spotify“ klausytojui, ir didžiausiam melomanui.

Kaip atrodo jūsų kūrybos procesas? Kaip ir kur geriausiai sekasi kurti? Gal yra rolių pasiskirstymas grupėje?

Tomas Žilinskas: Mes visada kuriame. Reikia dabar kurti, nes reikia programos – arba albumo, arba minialbumo, todėl ir pati kūryba vyksta labai chaotiškai. Dažnai būna, kad kūrybinio proceso metu vyksta du ar trys pokalbiai vienu metu. Tradiciškai visada atsinešame savo idėjas ir, jei jos sudomina daugumą, visi ant jų statome savo srities idėjas.

Karolis Jonas Eimontas: Kūrybos procesas pakankamai spontaniškas. Bene visi naujesni kūriniai gimsta iš tam tikrų jam'ų, kai kas nors atsineša tam tikrą idėją: žodžius, harmoninius ar ritminius fragmentus ir tuomet visi bendrai bandome „nulipdyti“ kūrinį. Darome kompromisus, bandome idėjas net jeigu iš pradžių jos gali atrodyti prastai, bet neretai tai transformuojasi ir vienaip ar kitaip pavirsta į kūrinį. Labiausiai grupėje ryškus idėjiškumas ir struktūriškumas, kas man labai patinka – yra balansas.

Koks buvo Jūsų įsimintiniausias pasirodymas ir koks būtų svajonių koncertas?

Karolis Jonas Eimontas: Asmeniškai man įsimintiniausias buvo „Loftas Fest 25“, kadangi grojome per mano gimtadienį. Tai buvo geriausia vieta švęsti gimtadienį ir grojimas buvo kaip dovana. Dėl svajonių koncerto – negaliu atsakyti. Tiesiog noriu kurti ir groti su šiais žmonėmis.

Tomas Žilinskas: Gal koncertas „TAMSTA“ klube? Bet galimai, nes labai daug jam ruošėmės ir tikrai ilgai visi klausimai sukosi aplink būtent tą balandžio 8 dieną, tad sunku pamiršti. Taip tai vienas smagesnių pasirodymų buvo festivalyje „Literalis“. Buvo labai nedaug žmonių ir grojome labai nestandartinėje scenoje – balkone. Tačiau šios dvi nepatogios aplinkybės galiausiai virto pliusu ir tai buvo vienas jaukiausių, su daugiausiai nesąmonių, klaidų bei bendravimo tarpusavyje ir su publika.

Konkurse „GARAŽAS“ buvote finale, o „NOVUS“ – laimėjote. Ko juose išmokote? Ar atsirado motyvacijos judėti pirmyn?

Karolis Jonas Eimontas: Abu konkursai mums, kaip grupei, buvo labai vertingi ir, manau,  įrodė kaip svarbu mėgautis tuo, ką darai ir džiaugtis su tuo, kuo groji. „Garaže“ buvo viltis užimti vieną iš trijų vietų, bet laimėjome papildomą prizą – dieną įrašų studijoje „MAMA“. Mes šį prizą išnaudojome maksimaliai – įrašėme mūsų mini albumą „Bohemos Tarifas – Gyvai“ ir jį išleidome, taigi viskas išėjo puikiai. O motyvacija tik augo ir auga, nesvarbu, kaip sekasi.

Tomas Žilinskas: Gavome pasiekiamumo, kontaktų ir svarbiausia – publikos bei supratimą, kad esame visai perspektyvi grupė. Gal net pasitikėjimo... Pamenu po kiekvieno koncerto konkurse „Garažas“, žiūrėjau kiek sekėjų padaugėjo „Instagram“ soc. tinkle ir klausytojų per mėnesį „Spotify“. Tikrai geras jausmas, kai vis daugiau žmonių patinka tai, ką tu darai.

Kokius planus turėjote po „NOVUS“ konkurso, kai sužinojote apie laimėjimą? 

Karolis Jonas Eimontas: Planavome pasidžiaugti pergale ir judėti į priekį. Laimėjimą išnaudojome pagerinti savo studijos įrangą ir investavome į ateinančius koncertus.

Tomas Žilinskas: Planuose tada buvo toliau dar begalybė koncertų. Ta vasara buvo tikrai intensyvi (bent jau man), o prizą, kaip ir sakė kolega – išnaudojome papildomai technikai studijai.

Ar nebijote, o gal ir buvo momentų, kai atrodė, kad grupė gali iširti? Kaip palaikote tą motyvaciją toliau kurti kartu?

Karolis Jonas Eimontas: Kaip ir kiekviena grupė turime savų iššūkių, tačiau vienas kitą palaikome kaip galime ir mokame. Mums visiems ši grupė yra svarbi, visi mėgaujamės tuo, ką darome, ir gerbiame vienas kitą. Asmeniškai, labai mėgstu kiekvieną grupės narį ir mūsų vadybininkę. Visi esame labai skirtingi, bet labai draugiški, brandūs, suprantame muzikos svarbą ir, tiesiog, norime daryti, kas mums pavyksta.

Tomas Žilinskas: Komunikacija, komunikacija, komunikacija.

Kur labiau save matote ar kur norėtumėte atsidurti po metų? Ar tai būtų didesnėse scenose ar su stipresniu, aiškesniu skambesiu? Ar kur kitur?

Tomas Valenta: Norime toliau, be kompromisų ir ramiu žingsniu eiti savo vizijos link. Toliau ją gryninti, ją puoselėti. Man labai padeda tai, kad nuoširdžiai tikiu šiuo projektu ir myliu procesą, myliu kelionę. Tai tiesiog toliau keliausime šiuo keliu. Dar kažkada norėčiau surengti koncertą kokiame pušyne, bet šios vizijos pilnai dar nematau. Galbūt tai – metų planas?

---

Projektą „Mic.lt tekstai apie Lietuvos muziką 2026 m.“ finansuoja Medijų rėmimo fondas.