Lietuvos muzikos informacijos centras spalio pabaigoje 11-ąjį kartą dalyvavo didžiausioje pasaulinės muzikos mugėje WOMEX, kuri šiemet surengta Tamperės mieste Suomijoje. Renginyje, kuriame šių metų duomenimis dalyvavo muzikos industrijos profesionalai iš 100 šalių, buvo įgyvendintas bendras Baltijos ir Šiaurės šalių paviljonas, o muzikos festivalyje pirmąkart pasirodymus surengė net du projektai su lietuviškais vardais.

Daugiau nei 2000 delegatų šiemet subūręs muzikos forumas kasmet keičia savo lokaciją ir yra organizuojamas vis kitame mieste. WOMEX į muzikos festivalį ir kontaktų mugę sutraukia gausybę įvairių žanrų muzikos kūrėjų ir atlikėjų, leidybinių kompanijų, prodiuserių, muzikos žurnalistų, festivalių organizatorių, muzikos eksporto biurų atstovų ir kitų muzikos industrijos dalyvių. Lietuvos skėtiniame stende šiais metais dirbo 7 delegatai.

Ypatingas fokusas vietiniam regionui

Suomijoje šiais metais vykęs WOMEX daugiausia dėmesio skyrė mūsų regionui ir jo muzikinei scenai – festivalyje veikė speciali Baltijos ir Šiaurės šalių atstovus pristatanti „Northern Connections“ scena. Simboliška, kad joje pasirodymą surengė būtent WOMEX 2022 metais užgimęs Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainininkes vienijantis projektas „The Baltic Sisters“. 

Pasirodymas sutraukė pilną salę klausytojų, atlikėjos itin gausiai dalijo interviu įvairioms radijo stotims, taip pat sulaukė kvietimų koncertuoti Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir JAV.  

„The Baltic Sisters“ narė, dainininkė, sutartinių puoselėtoja ir ilgametė WOMEX dalyvė Laurita Peleniūtė į sceną žengė ir antrąsyk – su grupe „Sutartronica“. Elektroninę muziką bei sutartines jungiančioje grupėje kartu su L. Peleniūte pasirodė Viktoras Diawara ir dainininkės Eglė Jačauskienė bei Viltė Ambrozaitytė. Mugės lankytojai, labiau įsigilinę į grupės pavadinimo reikšmę, vienbalsiai tvirtino, jog „Sutartronica“ galėtų tapti ir naujo muzikinio žanro pavadinimu.

„Tai buvo labai didelės svajonės išsipildymas, begalinė atsakomybė ir jaudulys. Ilgus metus Lietuvoje dirbau su sutartinių tradicija: tūkstančius žmonių mokiau jas dainuoti, vedžiau begales sutartinių ratų. Kad sutartinės plačiau pasiektų pasaulį, reikėjo sceninio vardo, kuris neštų šią žinią. „The Baltic Sisters“ ir „Sutartronica“ buvo kelias į galimybę parodyti sutartines pasaulio muzikos scenoje,“ – pasakojo L. Peleniūtė. 

„Nuo pirmų eilučių pajutau, kaip žiūrovai sustingo suskambus pirmai sutartinei. Sutartinės neša savy ne tik unikalų skambesį, bet ir ypatingą, užkoduotą senosios baltiškos kultūros pasaulėvaizdį. Kiek daug jos gali papasakoti pasauliui, parodyti bendrystės ir dermės stebuklą dainuojant kartu. Manau šis laiptelis esti tik pradžia,“ – dalinosi L. Peleniūtė. 

Po pasirodymo WOMEX „Sutartronica“ taip pat davė interviu kanadiečių, suomių, norvegų, portugalų, estų ir čekų radijo stotims, lapkritį surengė keletą pasirodymų Kanadoje, kur dalyvavo svarbiame muzikos industrijos renginyje „Mundial Montréal“, o iškart po to vyko į „PIN konferenciją“ Šiaurės Makedonijoje. 

Diskusijose akcentuota Baltijos regiono vienybės būtinybė

Įgyvendinant šių metų Baltijos šalių paviljono programą WOMEX, konferencijoje buvo surengta diskusija, skirta plačiau pristatyti Baltijos šalių muzikos ekosistemą, trišalį bendradarbiavimą ir kiekvienos iš trijų rinkų specifiką. Diskusijoje dalyvavo „Music Estonia“ vadovė Ave Sophia Demelemester, Estijos tradicinės muzikos centro vadovas Tarmo Noormaa, Latvijos kultūros centro „Lauska“ atstovė Daina Zalāne ir Lietuvos muzikos informacijos centro projektų vadovė Marija Astromskaitė.

Po diskusijos M. Astromskaitė dalinosi, jog Lietuvos festivalius kaimynai mato kaip pavyzdinius savo muzikiniu konceptualumu, kokybišku įgyvendinimu ir komandų atsidavimu savo darbui. Į legenda mūsų istorijoje tapusį „Mėnuo juodaragį“, vis augantį festivalį „Kilkim žaibu“ ar tarptautinį folkloro festivalį „Parbėg laivelis“ visad suvažiuoja pilni autobusai kaimynų, kaip ir į didžiuosius žvaigždžių koncertus arenose. 

Latvijos ir Estijos atstovai taip pat minėjo, jog lyginant su kaimynais Lietuvoje turime gerai išvystytą kultūros infrastruktūrą, pasižymime gyvos muzikos sektoriaus augimu. Kita vertus, diskusijos dalyviai sutiko, kad strategiško bendradarbiavimo tarpusavyje trūksta, nors to apraiškų ir rezultatyvių pavyzdžių jau yra (šiuolaikinės muzikos festivalis „Baltic Music Days“, folkloro festivalis „Baltica“, muzikos eksporto ofisų organizuojami baltiškieji fokusai muzikos industrijos renginiuose ir kt.)

Tik prieš pora metų, sekant „Music Estonia“ lyderyste Baltijos kontekste, pradėta galvoti apie bendrą Baltijos regiono muzikinį veidą, balsą, išskirtinumą ir to tikslingą pristatymą tarptautinėje rinkoje. „To išgryninimui prireiks laiko, bet judame teisinga linkme, stengdamiesi prisistatyti muzikos plačiajam pasauliui kaip vieningas savo vertybėmis ir bekompromisiška kokybe regionas,“ – sakė M. Astromskaitė.

Po rezultatyvaus Lietuvos prisistatymo – pokyčiai

Nors Lietuvos atstovų įsitraukimas ir šalies dalyvavimas WOMEX pastaraisiais metais rodė kokybinį augimą, o jungtinis Baltijos ir Šiaurės šalių paviljonas bei kartu rengiami tinklaveikos renginiai jau tapo tradicija, Lietuvos muzikos informacijos centras nusprendė neberengti skėtinių šalies atstovų stendų šioje mugėje.

Prie tokio sprendimo prisidėjo pastaraisiais metais neaugantis Lietuvos kultūros finansavimas, stipriai išaugę stendų įgyvendinimo, logistikos ir kiti kaštai.

„Tam, kad galėtume sėkmingai įgyvendinti muzikos eksporto projektus, turime turėti ir stiprias vietines platformas, padedančias mums užsiimti įvairiais muzikantų mainais ir muzikos importu Lietuvoje. Praėjusiais metais pasibaigus festivaliui „Mėnuo juodaragis“, netekome pagrindinio savo rinkos žaidėjo, kuris itin stipriai figūravo WOMEX kontekste,“ – pasakojo Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Radvilė Buivydienė.

Ji taip pat apgailestavo, jog per daugiau nei 10 metų WOMEX dalyvaujant gausiam būriui folkloro, džiazo, pasaulio muzikos ir kitų žanrų atstovų, nesusikūrė jokia specializuota folkloro ir pasaulio muziką užsienyje siekianti reprezentuoti organizacija, kuri dabar galėtų perimti visą sukauptą patirtį bei kontaktų ratą. 

„Prieš kiekvieną renginį ruošdavome ir konsultuodavome ypač tuos delegatus, kurie į WOMEX vykdavo pirmą kartą. Galiu drąsiai pasakyti, kad patirtis, įgyta tokio dydžio renginyje, kur galima sutikti kone visų profesijų muzikos industrijos atstovų, juos sparčiai augino, turtino ir atsispindėjo jų vėlesnėse veiklose.

Tie, kurie į tokio pobūdžio renginius vyksta bent kelerius metus iš eilės, neabejotinai geba susikurti itin vertingą savo kontaktų bazę, pradeda įvairius bendradarbiavimo projektus, vyksta koncertuoti į kitas šalis, atranda leidybines kompanijas, savo agentus ir t.t.,“ – teigė R. Buivydienė.

Tarp pozityvių rezultatų, kuriuos pavyko įgyvendinti nuo 2013 metų, kuomet Lietuvos muzikos informacijos centras pradėjo dalyvauti WOMEX, R. Buivydienė įvardijo Lietuvos atstovų „Merope“, Jausmės, „The Baltic sisters“ ir „Sutartronicos“ pasirodymus, kuriems įgyvendinti reikėjo daug investicijų ir laiko, tvirtos Baltijos šalių partnerystės. 

„Tikrai ne visos šiame forume dalyvaujančios šalys gali didžiuotis savo atlikėjais, žengiančiais į festivalio sceną. Tam, kad patektum į šią programą, turi ne tik kryptingai ir ypač kokybiškai vykdyti savo muzikines veiklas, bet ir nusiteikti ilgus metus gauti neigiamą atsakymą iš WOMEX atrankų komisijos.

Kitas dalykas – stiprus institucinis užnugaris, kurį mums su partneriais pavyko sukurti. Labai džiaugiamės, jog net 4 lietuviški vardai per pastaruosius šešerius metus sugebėjo patekti į šią programą,“ – sakė R. Buivydienė. 

Svarbu paminėti, jog šiuo metu didžiąją daugumą WOMEX sėkmės sulaukusių Lietuvos atlikėjų atstovauja užsienio vadybininkai, kurie neabejotinai prisideda prie jų tarptautinės veiklos ir gastrolių planavimo. Remiantis šiuo faktu galima teigti, jog visos Lietuvos investicijos WOMEX platformoje buvo itin vertingos ir rezultatyvios.

Daugiau dėmesio šiuolaikinei muzikai ir garso menui

R. Buivydienė taip pat pastebėjo, jog pastaraisiais metais kryptingai investuojant ir aktyviai dirbant su Lietuvos muzikos ekosistemos matomumu, žinomumu, plečiant įvairaus pobūdžio partnerystes ir tinklus, didinant šalies sektoriaus sutelktumą bei sėkmingai pildant Lietuvos atstovų dalyvavimo įvairių žanrų muzikos industrijos renginiuose žemėlapį, Lietuvos muzikos scena perėjo į kitą lygmenį.

Kelių organizacijų, sistemingai ir ambicingai dirbusių, kad atsidurtume ant kito Lietuvos muzikos ekosistemos raidos laiptelio, dėka, galime didžiuotis, jog vis dažniau galime atidaryti duris ir patekti į išsvajotų salių ir festivalių scenas, megzti džiuginančias partnerystes ir plėtoti įvairius mainus. 

„Jei anksčiau turėjome mokytis iš kitų žanrų ir itin dideliais žingsniais juos vytis, dabar galime pasidžiaugti, jog Lietuvos šiuolaikinės muzikos scena labai sustiprėjo ir rodo daug ambicijų toliau augti ir vystytis. Dėl šios priežasties ketiname susitelkti į jos auginimą, stiprinti Lietuvos kompozitorių, šiuolaikinės muzikos atlikėjų ir garso meno kūrėjų atstovavimą, o kitų žanrų projektus perleisti kitiems projektų vykdytojams,“ – pabaigė R. Buivydienė.

---

Lietuvos atstovų dalyvavimą WOMEX finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, grupės „Sutartronica“ pasirodymą finansavo Lietuvos kultūros institutas.

---

Projektą „Mic.lt tekstai apie Lietuvos muziką 2025 m.“ finansuoja Medijų rėmimo fondas.