Ona Jarmalavičiūtė

Kai atimamas teisėtas kelias, belieka triukšmo ir klaidų improvizacija. Paieškos to, ko dar nežinai egzistuojant, apgraibomis remiantis į patirtis ir klaidas.

„Aš daug labiau pasitikiu klaida nei tuo, kas yra teisinga“, – dabar sako garso menininkas Hardi Kurda. Iš Slemani regiono Irake kilęs kompozitorius dar 2003 metais buvo priverstas tris paras praleisti gabenimo konteineryje, kai bandė nelegaliai keltis į Italiją. Su savimi pasiėmęs tik radiją, jis klausė žinių įvairiomis kalbomis ir negalėjo suprasti nei vieno žodžio. Nepaisant to, vis tiek ieškojo savų kelių – pasiruošęs rasti ryšį su pasauliu, kuris jo nelaukė.

Nelegalumas lygus sąmoningumui

„Kas taisyklinga, tas nuspėjama“, – teigia Kurda. Išgyvenęs periodą, kai legaliai negalėjo nė pavalgyti, jis pradėjo iš esmės sverti teisėtumo reikšmę tiek gyvenime, tiek mene. „Teisingas kelias tave nuves ten, kur tikiesi. O kai leidi klaidoms atidaryti duris, jų potencialas visada atveda į naujus atradimus“.

Šiandieną visi šie netikę netikėtumai kompozitorių atvedė į doktorantūros studijas „Goldsmiths“ universitete Londone, jo paties kuruojamus muzikos festivalius ir tarptautinius meninius projektus, tarp kitų šalių siekiančius ir Lietuvą. Spaudoje Hardi Kurda apibūdinamas kaip „neriboto profilio kūrėjas“, o jo kompozicijos – „multidimensinės“, nukrypstančios nuo muzikos kanono taisyklių ir formos ribų. Ieškodamas nelegaliai, muziką kūrėjas randa visur – kilime, kabančiame ant sienos, maisto aromate, ligoninės laukiamajame... O taip pat – lietuviškuose laikraščiuose ir ansamblio „Melos“ vokalisčių pulse.

Išlipęs iš dėžės ir nužengęs už punktyrinės linijos – šįmet „Druskomanijoje“ įsiveržiantis Hardi Kurdos nelegalumas, – išradingas, stebinantis ir jautrus. Atveriantis ir sujungiantis žmones su jų miestais, technologijas su eksperimentais, instrumentus su nauju skambesiu. Čia bus pristatomas kiekvieną akimirką kintantis kūrinys „Viskas yra nelegalu“. Tai gyva garsinė patirtis, tiesiogiai veikiama tiek atlikėjų, tiek klausytojų. Ji verčia sustoti ir įsiklausyti, atkreipti dėmesį į tai, ką jau žiūrėjome, bet taip ir nepamatėme. Skatina senus dalykus pavadinti naujais vardais.

„Nelegalumas man lygus sąmoningumui“, – Hardi Kurda aiškina idėją, slypinčią po šia kompozicija. „Veikiant nelegaliai, reikia daug geriau suvokti savo aplinką, dabartinę situaciją. Įsisąmoninti poelgio pasekmes ir tikslus.“

„Reglamentai, leidimai“, – tęsia jis, – „tai viskas, kuo mums visuomenėje reikia sekti nekeliant klausimų. Apibrėžti save kaip skaičių – pagal pajamas, naudą visuomenei. Juk pildydami mokesčius nedeklaruojame savo asmenybių, norų, svajonių. Bet ar švari biurokratija daro mus gerais piliečiais – gerais žmonėmis?“.

Todėl kūryboje Kurdai yra svarbu kvestionuoti autoritetus, išankstines visuomenės konvencijas – tiek politikos, tiek muzikos srityse. „Nelegalumas tiek gyvenime, tiek muzikoje yra kažkas be sistemos, be taisyklių ir garantijos. Tai kažkas keisto, provokuojančio – kas kelia klausimus, reikalauja dėmesio ir pokyčių. Todėl nelegalumas ir yra sąmoningumas.“

„Everything is Illegal“

Šnypščia perjunginėjamos radijo bangos, tarytum kaip pats nelegalumas skverbiasi triukšmas – toks nepatogus skambesys, kurio negali suvaldyti ir kurio neįmanoma ignoruoti. Pasigirsta ir balsas. „Nuo vaikystės buvau triukšmas šioje visuomenėje“, – skamba tikros žmonių istorijos pirminėje kompozicijos „Everything is Illegal“ versijoje. – „Viskas susiję su tuo, kad esu menininkė, šioje šalyje yra nelegalu. Kur, kada ir kaip. Manau, gyvenu nelegaliai.“ (tiesioginis vertimas – K. L.)

Tokias istorijas kompozitorius pradėjo rinkti dar 2019 metais, kuomet buvo pakviestas į Halos radijo menininkų rezidenciją. Tuomet, atradęs interaktyvius radijo panaudojimo metodus, Kurda su vokaliste suorganizavo telepatinę šio kūrinio premjerą. „Ką tai reiškia“, – pasakoja jis, – „tai, kad mudu negirdėjome vienas kito. Aš tuo metu buvau Londone, ji Berlyne. Grojome tuo pat metu ir buvome skirtingomis radijo bangomis transliuojami salėje Haloje, kur susirinkusi mūsų klausė publika.“ Tokia unikali patirtis padėjo Kurdai išsilaisvinti iš išankstinių taisyklių sistemos. „Negalėjau reaguoti racionaliai, kaip kad muzikuodamas su kitais tame pačiame kambaryje“, – pasakoja jis. „Reikėjo įsijungti į visai kitokį klausymo būvį, geriau suprasti savo grojimą. Jaučiausi vienu metu ir vienas, ir ne vienas. O vėliau, klausydamas bendro įrašo, kažką jame išgirdau. Kažkokį ryšį, susitelkimą. Tai nustebino.“

Tolesnis šios kompozicijos kelias iki „Druskomanijos“ scenos buvo nužymėtas klaidžiojimais ir netikėtumais. Viskas prasidėjo 2021-ais metais konferencijoje „X“ (disciplininis kongresas apie meninį tyrimą), kuomet Kurda pirmąkart apsilankė Vilniuje. „Buvo taip šalta ir prisnigta, kad priminė Švediją“, – su šypsena prisimena jis.

Prieš atliekant kompoziciją „Everything is Illegal“ paaiškėjo, kad vokalistė iš Vokietijos negalės dalyvauti, ir Kurdai skubiai prireikė naujo vokalo. Taip netyčia projekto dalimi tapo Karolina Ramonė – vokalistė, pati dainavimą siejanti su nuostaba ir atradimo džiaugsmu. Jų pasirodymas konferencijoje buvo visai šviežia kūrinio versija, kurią Kurda įvertino kaip „tobulą“. „Ta proga labai stengiausi padaryti kokybišką pasirodymo įrašą“, – pasakoja jis. „Tačiau čia kelią pastojo kita klaida, ir įrašytas failas netikėtai dingo“. Tuomet kūrėjas dar nežinojo, kad šis paslydimas nulems tolesnę projekto raidą. Dėl įrašo Kurda turėjo dar kartą sugrįžti į Lietuvą. Šįsyk Karolina pasiūlė „Everything is Illegal“ įrašyti su vokaliniu ansambliu „Melos“. „Tokia buvo mūsų bendro darbo pradžia. Man tai buvo staigmena“.

„Melos“ – tai kolektyvas, regis, sutvertas būtent tokiam projektui. Tai erdvė ieškoti, augti ir atrasti naujas atlikimo technikas. „Mūsų bendradarbiavimas yra ypatingas“, – dalinasi Kurda, – „atlikėjos labai smalsios, geba intensyviai klausyti, savitai interpretuoti, nebijo klysti. Atlikėjai yra nepaprastai svarbūs. Tai ne mašinos, gebančios išgauti gražų skambesį, o patį kūrinį formuojanti jėga.“ Apie savaitę Kintuose trukusi kompozitoriaus rezidencija pagimdė visai kitokią kompoziciją, jau lietuvišku „Viskas yra nelegalu“ pavadinimu. Jo pagrindas – istorijos lietuvių kalba, apie Lietuvoje vykusius įvykius, susijusius su nelegalia migracija. Vokalistės kaip kūrinio partitūrą skaitė naujienų laikraščius, pridengtus Vilniaus žemėlapį imituojančių figūrų rėmais. Trečias šio kūrinio partitūros sluoksnis – aplinkos klausymas. Radijo bangomis transliuojama garsinė aplinka, kurią, priliečiant antenas, bet kada gali keisti tiek atlikėjos, tiek klausytojai. Apskritai, rezultatas, pasak Kurdos, gaunasi „keistokas gerąja prasme“.

Kurdo – irakiečio / švedo iššūkis komponuoti lietuviškai neišgąsdino – dirbdamas su svetima kalba, Kurda jautėsi išsilaisvinęs nuo žodžių reikšmių pančių. Galėjo tiesiogiai žaisti su kalbos garsais ir skambesiu, tuo pat metu kurdamas bendrą lietuvių atlikėjų ir klausytojų ryšį su jų kultūra.

Kūryba, nulemta atsitiktinumų

Tokia betarpiška akimirkos ir erdvės, klausytojo ir kūrinio sąveika – viena pagrindinių Hardi Kurdos kūrybinių vertybių. „Nesiekiu būti autoritetu. Nenoriu, kad susirinkusi publika žavėtųsi mano talentu ar meistriškumu. Pati kompozicija nesiekia taisyklingumo ar tobulumo. Greičiau ji siekia tarpusavio ryšio. Čia kūrinio taisykles nustato kiekvienas ją patiriantis dalyvis ir taip kuria savo bendrumą su skambesiu, su dabarties momentu, išsineša savo patirtį...“

Klausytojo susitelkimas dabartyje Kurdai yra labai svarbus. „Man patinka, kai žmonės klausosi susidomėję“, – teigia jis, – „kai skambesys jiems pasirodo keistas, o priėję po koncerto nesako „puiku“, greičiau atsineša galybę klausimų. Mano mėgstamiausia – smalsi publika.“

Smalsumas apima ir patį Kurda, mąstant apie gegužę įvyksiantį „Viskas yra nelegalu“ pasirodymą „Druskomanijos“ festivalyje. „Įdomu, kaip gausis šįkart – toje erdvėje, tuo metu, su tais žmonėmis ir tomis radijo bangomis. Kiekvieną kartą atliekant šį kūrinį kyla daugybė naujų idėjų, ir mane tai įkvepia“.

„Mano darbą ir kūrybą nulemia akimirkos ir atsitiktinumai“, – apibendrina kompozitorius. „Ieškant laisvės nuo išankstinių taisyklių sistemos, nuo racionalaus, taisyklingo veikimo būdų... Siekiu muzikai neprimesti jokios paruoštos idėjos. Vienintelis dalykas, kurį sau kartoju – būk sąmoningas tam, kas vyksta aplinkui. Nes niekada nežinai – jeigu anksčiau nebuvo tokios muzikos, galbūt žmonės norės jos klausytis. Pirmiausiai reikia pabandyti, o tik tada vertinti.“

 „Pasimatysime Druskomanijoje!“ – atsisveikina su viltimi.