Festivalio programa

Klaipėdos koncertų salė XIX-ąjį koncertinį sezoną pradeda šiuolaikinės muzikos festivaliu „Permainų muzika“, kuris skiriamas Klaipėdos įkūrimo 770-osioms metinėms. Šis festivalis rengiamas nuo pat įstaigos įsikūrimo 2005 metais. Kiekvieną rudenį jis pristato geriausius XX–XXI a. muzikos pavyzdžius ir moderniausias raiškos formas, supažindina su įvairių menų tarpusavio sąveikomis, palaiko aktualiausias kūrybines tendencijas. „Permainų muzika“ kuria Lietuvoje ir pasaulyje modernios Klaipėdos įvaizdį, teigdama, kad šiuolaikinės muzikos renginiai yra verti tiek pačių klaipėdiečių, tiek visos šalies ir užsienio melomanų dėmesio.  

Festivalio „Permainų muzika“, kuris vyks rugsėjo 15 – spalio 6 dienomis,  programa aprėpia platų šiuolaikinės kultūros kontekstą ir siūlo gausią tarptautinės reikšmės  projektų  įvairovę. Taip didinamas kultūros prieinamumas Klaipėdoje ir regione, skatinamas kūrybiškas mąstymas ir kultūrines iniciatyvos. Projektų įgyvendinimui pasitelkiami inovatyvūs formos ir turinio sprendimai, atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės poreikius.

Pagrindinę šių metų festivalio temą nulėmė jo paskyrimas Klaipėdos miesto įkūrimo 770-osioms metinėms. Festivalio programose gausiai pristatoma su Klaipėda vienaip ar kitaip susijusių praeities ir dabarties kompozitorių kūryba bei atlikėjų menas. Šalia šios temos festivalio programų meninį turinį taip pat inspiravo žymių lietuvių kompozitorių jubiliejai – Broniaus Kutavičiaus 90-metis ir Osvaldo Balakausko 85-metis.

Festivalis intriguoja įkvepiančiais susitikimais su žymiausiais šiuolaikinės muzikos kūrėjais ir atlikėjais iš Lietuvos ir pasaulio. Programose skamba kūriniai, lėmę praėjusio amžiaus muzikos istorijos permainas, taip pat šių dienų autorių muzikiniai ieškojimai.

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienis, 18.30 val.
Miestas – meno kūrinys

Festivalio pradedamojo koncerto koncepciją inspiravo skaičius 770: programoje skambės su Klaipėda susijusių 7 praeities ir dabarties autorių anksčiau sukurti ir nauji kūriniai, kurių bendra trukmė yra 70 minučių.

Šį Klaipėdos kamerinio orkestro koncertą pradės dviejų žymiųjų lietuvių muzikos klasikų – Eduardo Balsio („Jūros atspindžiai“) ir  Osvaldo Balakausko („Das Bachjahr“) kūryba. Abu jie kelerius metus gyveno ir mokėsi Kaipėdoje. Suskambės ir minimalizmo krypties atstovo Zigmo Virkšo kūrinys fortepijonui ir styginiams „Aušrinė“, kurio skambesį papildys garso menininko Donato Bielkausko sukurtas elektroninis garso takelis.

Viena iš koncerto intrigų – jaunosios kartos autoriaus Mato Drukteinio premjerinis kūrinys violončelei ir styginiams, kurio sukūrimą finansavo Lietuvos kompozitorių sąjunga. Jo solo partiją grieš Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus.

Monika Zenkevičiūtė, pastaruoju metu sparčiai garsėjanti kaip elektroninės muzikos kūrėja Monikaze, programoje atsiskleis savo kompozicija styginių orkestrui „Pocket“.

„Miestas – meno kūrinys“ – tai ne tik koncerto, bet ir jo pabaigoje skambėsiančio kūrinio pavadinimas. Pagal Klaipėdoje gimusio ir studijavusio žinomo filosofo, pedagogo, politiko Leonido  Donskio tekstą muziką sukūrė kompozitorė Loreta Narvilaitė.

Solo partijas koncerte dar atliks Vytautas Sriubikis (fleita), Lauryna Lankutytė (fortepijonas) ir Kristupas Biržietis (aktorius). Programą diriguos šiuolaikinės muzikos entuziastas Karolis Variakojis, pirmąkart muzikuosiantis su Klaipėdos kameriniu orkestru.

Rugsėjo 16 d., penktadienis, 18.30 val.
Vienu kvėpavimu

Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos absolventė pianistė Akvilė Šileikaitė ir prancūzų saksofonininkė Valentine Michaud  susitiko prieš 7 metus studijuodamos Ciuricho menų universitete (Šveicarija). Netrukus entuziastingos menininkės susibūrė į ansamblį AKMI DUO ir laimėjo keletą prestižinių apdovanojimų. Ryškus jaunųjų atlikėjų duetas jau koncertavo prestižinėse Europos scenose ir festivaliuose, tarp kurių: Londono Wigmore Hall, Musikverein Wien, Festival Radio France, Lucerne Festival, Liucernos KKL, Label Suisse Festival ir kt. Abi menininkės žinomos ne tik dėl savo aistros atlikti šiuolaikinę muziką, bet ir dėl visapusiškai plataus repertuaro.

AKMI DUO programa „Vienu kvėpavimu“ atskleidžia įvairiapusį saksofono ir fortepijono repertuarą, skirtingas dueto narių puses bei vienijantį tikslą – išgyventi muziką vienu kvėpavimu. Joje bus atliekami kūriniai, sukurti jaunosios šveicarų (Kevin Juillerat) ir prancūzų (Raphaël Sévère) kartos kompozitorių ir dedikuoti šiam duetui; vieni svarbiausių XX amžiaus II pusės originalių kūrinių saksofonui ir fortepijonui (Edison Denisov, William Albright), inspiruotų tiek Bacho, tiek džiazo, bet susivienijantys į bendrą muzikinį paveikslą. Koncerte taip pat suskambės lietuvių autorės Ramintos Šerkšnytės „Baladė“ bei Paulio Hindemitho, Maurice‘o Ravelio kūrinių transkripcijos sopraniniam/altiniam saksofonui ir fortepijonui.

Rugsėjo 21 d. trečiadienis, 18.30 val.
Perkusijos peizažai

Braidydami po įvairiaspalvius „Perkusijos peizažus“ pirmiausia pabuvosime graikų–prancūzų  kompozitoriaus, teoretiko, architekto ir inžinieriaus Iannio Xenakio muzikos sferoje. Vienas žymiausių XX amžiaus II pusės muzikinio avangardizmo atstovų gerai žinomas kaip stochastinės ir žaidimų teorija paremtos elektroninės ir kompiuterinės muzikos kūrėjas. Šiemet pasaulis mini jo gimimo 100-ąsias metinės, tad mušamųjų grupės „Giunter Percussion“ meno vadovo Pavelo Giunterio iniciatyva programoje suskambės trys I. Xenakio opusai.

Po pertraukos žydų kilmės lietuvių kūrėjo Anatolijaus Šenderovo ir garsaus kinų autoriaus Tan Duno muzikos dėka persikelsime į visiškai kitokio skambesio oazę. Pastarasis autorius save apibūdina kaip kompozitorių, „laisvai besisupantį ir plaukiojantį tarp skirtingų kultūrų“. Jo kūryba yra įkvėpta kinų teatro bei ritualų, todėl išsiskiria ypatingu skambesiu. Didžiausios sėkmės jis sulaukė sukūręs muziką filmui „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ (režisierius Ang Lee), už kurią pelnė Oskaro, Grammy ir BAFTA apdovanojimus.

Solo ir kartu su „Giunter Percussion“ ansamblio perkusistais gros jų kolega iš Latvijos Guntars Freibergs, anksčiau pasirodęs Klaipėdos koncertų salėje su ansambliu „Perpetuum Ritmico“. Solo violončelės partiją grieš klaipėdiečiams gerai pažįstamas violončelininkas Glebas Pyšniakas, prieš keletą metų dirbęs Klaipėdos kamerinio orkestro violončelių grupės koncertmeisteriu.

Rugsėjo 22 d. ketvirtadienis, 18.30 val.
Šventasis šydas

„Šventasis šydas“ – tai naujo lietuviško vokalinio kolektyvo „Baltic Solo Choir“ debiutinė programa. Ji pavadinta pagal vieno populiariausių pasaulyje chorinės muzikos kompozitorių ir dirigentų, Grammy laureato Erico Whitacre'o kūrinį. Pats kompozitorius jau keletą kartų viešėjo Lietuvoje. E. Whitacre'o kūryba domisi ir ją atlieka Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos absolventas Edigijus Kaveckas, kuris yra šio jaunatviško kolektyvo „Baltic Solo Choir“  įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas. 

Pasak E. Kavecko, „Baltic Solo Choir“ – tai unikalus ir naujas Lietuvoje ansamblis, vienijantis išimtinai vokalo specialybę studijuojančius arba jau baigusius dainininkus, todėl kiekvienas jo dalyvis įneša savo unikalų indėlį į grupės tembrinių spalvų derinį.

Kolektyvo debiutinei programai buvo pasirinktas „Šventasis šydas“ – naujausias kompozitoriaus E. Whitacre'o ir poeto Charleso Anthony Silvestrio bendras darbas. Tai 12 dalių kūrinys mišriam chorui, violončelei ir fortepijonui, pasakojantis gyvenimo, meilės ir netekties istoriją. A. Silvestrio žmona mirė nuo vėžio, būdama 36 metų ir palikdama du mažus vaikus. Intymi, įtikinama partitūra pasakoja apie nepaprastą ir jaudinančią draugystę, piršlybas, meilę, netektį ir paguodos paieškas“.

Choro skambesį papildys puikių jaunosios kartos atlikėjų Elenos Daunytės ir Motiejaus Bazaro instrumentinis pritarimas.

Rugsėjo 28 d. trečiadienis, 18.30 val.
Vakaras su Philipu Glassu

Philipas Glassas dažnai įvardijamas kaip bene garsiausias visų laikų JAV kompozitorius, iki šiol darantis įtaką tiek šiuolaikinės akademinės, tiek roko ar populiariosios muzikos kūrėjams. Jis save vadina „repetityvinių struktūrų muzikos“ kompozitoriumi ir priskiria prie klasikinio tipo kūrėjų, pabrėždamas, kad mokėsi harmonijos ir kontrapunkto bei studijavo Schuberto, Bacho ir Mozarto partitūras.

Ph. Glasso sukurtus 20 Etiudų fortepijonui jau galime vadinti XXI amžiaus klasika. Pats kompozitorius pasakoja, kad juos sukūrė norėdamas patobulinti savo grojimo fortepijonu techniką, kuri, anot Glasso, niekada nebuvo itin gera: dalis etiudų jam iki šiol yra pernelyg sudėtingi. Beje, 2016 metais kompozitorius skambino keletą iš jų „Gaidos“ festivalyje Vilniuje vykusiame autoriniame koncerte.

„Permainų muzikos“ koncerte publikai bus pristatyta Etiudų Pirmoji knyga. Kūrinius atliks vienas žymiausių vyresnės kartos lietuvių pianistų Jurgis Karnavičius. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, ilgametis LMTA Fortepijono katedros vedėjas, XX amžiaus 9 dešimtmetyje jis buvo vienas pirmųjų Lietuvos pianistų, pelniusių apdovanojimus prestižiniuose tarptautiniuose pianistų konkursuose. Būdamas itin reiklus sau J. Karnavičius nelepina klausytojų dažnais koncertais, ilgai brandina kūrybinius sumanymus, leisdamas laikui maksimaliai paveikti atliekamą muziką ir suformuoti turtingiausią jos keliamų emocijų spektrą.

J. Karnavičiaus skambinamos Ph. Glaso muzikos įspūdį praturtins klaipėdiečio menininko Donato Bielkausko vaizdo projekcijos.

Rugsėjo 29 d. ketvirtadienis, 18.30 val.
Praeinančio laiko muzika

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro programa „Praeinančio laiko muzika“ pagerbs du iškilius lietuvių muzikos kūrėjus ir pristatys pripažinto danų autoriaus kūrinį.

Broniui Kutavičiui šių metų rugsėjo 13 dieną būtų sukakę 90 metų, tačiau pernai rugsėjo 29 dieną jo netekome. Nacionaline premija įvertintas kompozitorius laikomas lietuviškojo minimalizmo pradininku. Kūrėjo įkvėpimo šaltinis – tautos istorijos ir kultūros klodai, o muzikinės kalbos šaknys glūdi archajiškoje lietuvių liaudies kūryboje. Iš pažiūros paprastos, tačiau nuolat kartojamos ir auginamos jo garsų sistemos turi magišką poveikį klausytojams.

Monumentaloji B. Kutavičiaus „Epitafija praėjusiam laikui“, parašyta mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui, garsais pasakos apie keturis Lietuvos kultūros ir istorijos momentus. Kūrinio atlikime dalyvaus ir Valstybinis choras „Vilnius“.

Osvaldą Balakauską, kuris šių metų gruodžio 19 dieną minės savo 85-metį, pažįstame ne tik kaip kompozitorių, pedagogą, bet ir politiką. Už itin savito stiliaus kūrybą jis taip pat pelnė Lietuvos nacionalinę premiją. Koncerte išgirsime kompozitoriaus simfoninę poemą „Tetra“ (graikiškai – keturi), kurios pavadinimas, pasak autoriaus, „apibendrina šiame kūrinyje naudojamą keturgarsį kontrapunktą“.

Šiame koncerte taip pat pasirodys viena ryškiausių Lietuvos dainininkių – sopranas Lauryna Bendžiūnaitė. Iš Nidos kilusi, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje studijavusi solistė dabar dainuoja garsiausiose pasaulio scenose.

L. Bendžiūnaitė atliks solo partiją Hanso Abrahamseno kūrinyje „Let Me Tell You“ sopranui ir orkestrui. „The Guardian“ muzikos kritikai jį įvertino kaip puikiausią XXI amžiaus kūrinį. Pastarąjį dešimtmetį šį opusą atlieka patys garsiausi pasaulio orkestrai.

Programą diriguos pripažintas šiuolaikinės muzikos interpretatorius, lietuvių kompozitorių kūrybos puoselėtojas Robertas Šervenikas.

Spalio 4 d., antradienis, 12.00 ir 18.30 val.
Ritmo žaidimai V

Jau penktus metus vieninteliame festivalio „Permainų muzika“ koncerte laukiami ir patys mažiausi klausytojai – 5–11 metų vaikai. Spalvingas edukacines  muzikines–teatrines programas apie ritmą jiems kuria aktorė Rugilė Latvėnaitė.

Taigi „Ritmo žaidimams“ – penkeri! „Rimtas jubiliejus, dėl to ritmo fanatikai yra nusiteikę rimtai švęsti. Šį kartą torto, žvakučių ir gimtadienio dainos nepakaks. Norėsis švęsti visais įmanomais būdais. Kartu su klausytojais apžvelgsime įvairiausias šventes, pradedant gimtadieniu su gražiausiais norais ir baigiant viso pasaulio šventėmis, kuriose skamba ryški muzika, eisenas lydi šokiai, kūnai virpa nuo bumpsėjimo ir negalėdami sustoti ritmingai juda. Kaip gimtadienius švenčia Rio karnavale? Kas būtų, jeigu gimtumei per Kalėdas? Ar Velykų zuikiai švęsdami gimtadienius gauna dovanų kiaušinių? Šiuos ir dar keistesnius klausimus nagrinėsime penktojoje „Ritmo žaidimų“ programoje ir visi kartu kursime savo svajonių gimtadienio šventę“, – pasakoja R. Latvėnaitė.

Kartu su Rugile „Ritmo žaidimuose“ dalyvaus aktorius Donatas Stakėnas, o įvairius mušamuosius instrumentus kalbins Jotvilas Švirinas.

Spalio 6 d., ketvirtadienis, 18.30 val.
Kutavičius ir mokiniai

Festivalio baigiamasis koncertas „Kutavičius ir mokiniai“ skiriamas iškilaus lietuvių kūrėjo ir pedagogo 90-mečiui. Jį atliks Klaipėdos kamerinis orkestras, diriguojamas kompozitoriaus ir dirigento Vykinto Baltako.

Prieš metus Anapilin iškeliavęs kompozitorius jau seniai tapo kultine šiuolaikinės lietuvių kultūros figūra ne tik dėl unikalių kūrybinių vizijų, nuolatinio bendradarbiavimo su įvairiais muzikos kolektyvais bei įvairių meno sričių asmenybėmis, bet ir dėl savo didelės įtakos jaunesnei lietuvių kompozitorių kartai. Daug pastarosios atstovų buvo jo mokiniai Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje arba savarankiškai mokėsi, ieškojo savojo braižo studijuodami jo partitūras, klausydamiesi jo kūrinių.

Pasak V. Baltako, šiame koncerte „B. Kutavičiaus kūryba bus įprasminta per jo mokinių perspektyvą – skirtingos stilistikos, įtakos ir patirtys, bet tos pačios šaknys“.

Pats V. Baltakas yra B. Kutavičiaus mokinys ir koncerte pristatys savo kūrinį „Cladi II“. Išgirsime Justės Janulytės opusą styginiams „Circle for a Square“, Šarūno Nako kompoziciją „Aporija“, Onutės Narbutaitės „Melodiją Alyvų sode“, kurios solo partiją trimitu gros Laurynas Lapė, profesines studijas pradėjęs Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje. 

Itin simboliškai programoje nuskambės Broniaus Kutavičiaus kūrinys „Praeities laikrodžiai II“. Pasak muzikologo Lino Pau­lauskio, „šio kūrinio formą bei plėtotę persmelkia metaforizuotas japoniškų sodų įvaizdis“. 

Rengdamas šią programą Klaipėdos kamerinis orkestras sujungia menines pajėgas su „Lietuvos ansamblių tinklu“. Tai V. Baltako vadovaujamas šiuolaikinės muzikos kolektyvas, kuriame groja stipriausi šalies atlikėjai. Klaipėdiečių orkestro nariai kartu su LAT kolegomis taip pat muzikuos kameriniuose ansambliuose.  

B. Kutavičiui skirta programa spalio 6 dieną pasibaigsiantis festivalis „Permainų muzika” šiuolaikinės muzikos renginių estafetę toliau perduos festivaliui „Muzikos ruduo“, kuris Vilniuje ta pačia programa prasidės spalio 7 dieną.

Klaipėdos koncertų salės inf.