Žurnalas „Druskomanija“ | Paklaužados
- 2022 m. gegužės 17 d.
„Muzikalkės“ konkurso „Paklaida“ kūrėjų portretai ir kūrinių istorijos
Ona Jarmalavičiūtė
Lietuvos muzikos informacijos centras, bendradarbiaudamas su šiuolaikinės muzikos festivaliu „Druskomanija“, skaitmeninėje erdvėje pateikia spausdinto žurnalo „Druskomanija“ turinį ir kviečia skaityti bei lankytis festivalio renginiuose, kurie vyksta gegužės 12–22 d.
Kūrybinio tobulėjimo namai „Muzikalkė“ po savo skliautais pradėjo konkursą „Paklaida“. Vikipedijoje pavadinimas taktiškai aiškinamas kaip „nukrypimas“ ar nekaltas „apsirikimas“. Tačiau organizatoriai omenyje turėjo rimtas, riebalais aptekusias klaidas ir gąsdinančius kūrybinius sprendimus. Vienintelė konkurso sąlyga – laužyti taisykles. Gairės – paklysti. Į „Muzikalkės“ mestą iššūkį atsiliepė 14-19 metų paklaužados – atviri sau, pasauliui ir menui.
„Jauni žmonės turi milžinišką potencialą į muziką pažvelgti naujai,“ spaudoje teigė konkurso organizatorė Juta Pranulytė. Ji teisi. Pramintą kelią pametę dalyviai drąsiai ir inovatyviai sprendė, kur link judėti paklaidais (kaip siūlo terminų žodynas – „tavo gyvoliai be piemens paklaidais vaikščioja“). Procese moksleiviai atrado tai, ką tik jie vieni galėjo atrasti. Nuskintos ir į „Muzikalkės“ virtuvę parneštos idėjos buvo toliau apdorojamos su mentorių pagalba – įgroti kviestinių atlikėjų, įrašai buvo kepami profesionalioje „MAMA“ garso įrašų studijoje. Rezultatas paliko organizatorius išsižiojusius. „Kūryba savo kokybine branda visiškai neatitiko kūrėjų amžiaus“, – komentavo Simonas Šipavičius.
Siūlome susipažinti su šiomis išskirtinėmis asmenybėmis. Tekste laureatai dalinasi, kur juos nunešė konkurso galimybė ir kokia buvo paklaidos patirtis.
1-2 vietas dalinasi Justinas Valionis su kūriniu „Lo Thunder Fi“ ir Tadas Vincentas Drilingas su kūriniu „Boom“
Justino „Lo Thunder Fi“ atvyko iš Klaipėdos. Autorius groja klarnetu, yra baigęs muzikos mokyklą ir šiuo metu mokslus kremta Stasio Šimkaus konservatorijoje. Tačiau muzikos komponavimo srityje pats save vadina savamoksliu. Jo pergalingo kūrinio „Lo Thunder Fi“ esmė yra „apraminti žmogų“: „duot klausytojui atsipalaiduot ir, kai jis visiškai nesitiki to, kažkas kinta. Kažkokia audra, ir, kol tu spėji suvokt – „aa, nu čia visai geras“ – antra dalis baigiasi ir lieki nieko nesupratęs,“ aiškina autorius. „Pradedant rašyt kūrinį neturėjau jokių idėjų ir nieko,“ priduria. „Laimėjęs konkursą gavau mentorystę, kuri labai padėjo. Esu itin dėkingas savo mentoriui Mārtiņš Viļums už pagalbą ir suteiktas žinias.“ Jaunesniems kūrėjams kompozitorius linki nebijoti kurti ir nebijoti dalyvauti: „nepasiduokit savo draugų supamai aplinkai ir rašykit tai, ką norit.“
Kito nugalėjusio kūrinio „Boom“ autorius Tadas groja gitara ir kuria kompozicijas būtent šiam instrumentui. Su kompozicija „Boom“ jis siekė eksperimentuoti elektrinės gitaros skambesiu, maišydamas jį su būgnų ir elektronikos galimybėmis. „Iš asmeninės perspektyvos, man šis kūrinys yra savęs ieškojimo antspaudas,“ – dalinasi autorius. „Tai yra tarytum dienoraščio skyrelis, pasakojantis, kaip pradėjau domėtis kita muzikos sritimi, šalia alternatyvios muzikos ir sunkiojo metalo.“ Autorius nebijo pažymėti pergalės konkurse svarbos: „Manau, kad laimėtojams šis konkursas suteikia patvirtinimą, kad asmuo turi potencialo kurti. Tiesą sakant, reikėtų labiau šlovinti jaunuosius laimėtojus. Aš jau senas kuinas, mokyklą baigęs, ateitis ne man, o jaunimui.“ Tado patarimas jaunimui – „nebijoti gyventi gyvenimo, kad ir koks jis būtų. Jeigu laikysit kūrybą su savimi, ji keisis su jūsų išgyvenimais, kuriant savą stilių ir skambesį.“
3-ia vieta atiteko Rokui Raibiui, už kūrinį „improv207d“
Jaunam kūrėjui Rokui muzika yra tiek darbas, tiek laisvalaikis. „Tai neatsiejama mano gyvenimo dalis,” prisipažįsta jis. Po intensyvios mokslų dienos Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kur jis gilinasi į muzikos teoriją bei atlikimo praktiką, muzikos kūryba užpildo likusį laisvalaikį. „Aš pastoviai kuriu, užrašau savo idėjas, na, o po to vystau. Pas mane galvoje yra neišsemiami klodai muzikos, man tik reikia ją išimti... Kurti nėra sunku,“ pasakoja jis. „Sunkiausia yra kalbėti apie muziką, kurią aš sukūriau.“ Tačiau štai savo apdovanotą kūrinį „improv207d“ jis apibūdina kaip žaibišką emocijos blyksnį: „Kadangi esu būgnininkas, man patinka žaisti su ritmu. Užsikabinau už ritminio piešinio, o muzika gimė savaime.“
Paklaustas apie tai, kokios muzikos mielai klausosi, kūrėjas pabrėžia, jog „pasaulyje yra labai daug geros muzikos. Tik spėk klausyti.“ Rokas vertina kokybę, o jo domėjimosi laukas siekia nuo Beethoveno iki Franko Zappos. „Galėčiau išvardinti dar keletą atlikėjų: Jimi Hendrix, Led Zeppelin, Captain Beefheart, Pink Floyd, Thievery Corporation, Cypress Hill, Snarky Puppy.“ Iš lietuvių muzikos kūrėjas vertina Kęstučio Antanėlio muziką. „Visai neseniai Čiurlionkės dvyliktokai pastatė operą pagal jo muziką „Meilė ir mirtis Veronoje“. Teko ir man šiek tiek dalyvauti.“
„Už aranžuotę“ buvo nominuota konkurso dalyvė Arūnė Urbanavičiūtė ir jos kūrinys „Vuolunge“
Su muzika Arūnė jau dešimtmetį. Abiturientė, Karoliniškių muzikos mokykloje baigusi fleitos specialybę, šiuo metu dainuoja ,,Liepaitėse“ ir kasdien kuria. „Muzika man – tai plotmė kasdienybėje, kurioje atsiveria visai kitoks jos pajautimas ir gylis. Ji man leidžia išlaikyti savyje balansą ir neprarasti vidinės ašies,“ pasakoja ji. „Kurdama atrandu daug savo vidaus.“ Šias muzikos galias ji įdarbina ir savo kompozicijoje „Vuolungė“. Čia ritmingas, pastovus kvėpavimas atneša ir tolyn nuneša muzikinius išgyvenimus. Šie priimami ir paleidžiami. Taip volungė tampa žmogaus simboliu – žmogaus, paklydusio ilgame gyjimo kelyje. ,,Kūriniu norėjosi sukurti erdvę, kurioje klausytojas tas keturias minutes galėtų nurimti, pagilinti kvėpavimus ir pailsėti,“ aiškina Arūnė. „Apskritai, savo kūryba norisi nešti lengvumo pojūtį, ramaus būvio savyje, su savimi ir kitais. Gražiausi dalykai mums nutinka tuomet, kai mes būname tiesoje su savimi ir atviri sau“, – filosofuoja kūrėja.
Paklausta, kokios muzikos klausosi, prisipažįsta, jog šiuo metu turbūt vienas klausomiausių kūrinių yra atlikėjos Gabrielės Vilkickytės daina ,,Nusijuoksiu“. „Vis nejučiomis įsijungiu ją, užsimerkiu ir stengiuosi kuo labiau įsiklausyti, panirti į tą nuotaiką. Mane aplanko ramybės jausmas. Tokia rami ir jausmo pilna šita daina, tikrų rankų ir mylinčios širdies sukurta,“ – dalinasi įspūdžiais. „Būtent tokie kūrėjai kaip Gabrielė labai įkvepia.“
„Už efektingumą“ buvo nominuotas Vėjo Kasperavičiaus kūrinys „Į tolį“
Vėją muzikos kūryba sudomino anksti. Nors Vilniaus Balio Dvariono Dešimtmetėje muzikos mokykloje mokosi jau devynerius metus, groja trimitu bei pianinu, dar penktoje klasėje ėmė tyrinėti muzikos kūrimo kompiuterines programas, o prieš trejus metus – ir mokytis muzikos komponavimo. Kūryba jam yra pomėgis, kuriuo dažniausiai užsiima laisvalaikiu. „Tačiau įvairios mintys ir idėjos apie kūrybą kyla bet kuriuo metu,“ – dalinasi Vėjas. „Man tai patinka, nes tuomet aš nuo visko atsitraukiu. Kurdamas atsipalaiduoju, tai yra tarsi poilsis.“
„Į tolį“ buvo pirmas didesnis Vėjo projektas. „Kūrinys, įkvėptas gilaus naktinio dangaus, vaizduoja keliavimą tolyn, į dar neištyrinėtą kosmoso erdvę: iš pirmo žvilgsnio švelnią ir paslaptingą kaip smuiko, violončelės, obojaus muzika, tačiau ir didingą bei galingą kaip trimitas arba kontrabosas. Šių instrumentų sukurtą plotmę apjungia ir papildo spyruoklių, kompiuterių aušintuvų pagalba išgauti efektai,“ kompoziciją pristato autorius.
Šiuo metu Vėjas mielai klauso Pink Floyd. „Skirtingu metu atrandu skirtingus albumus, kurie man patinka. Šiuo metu dėl savotiškumo, nestandartiško skambesio ir nuotaikos mane veža albumas „Animals“. Man labai patinka, jog šis kūrinys yra detalus, sudarytas iš daug smulkmenų, kurios susijungia ir sudaro bendrą visumą“, – dalinasi muzikantas.
„Už autentiškumą“ buvo nominuotas Pauliaus Stanulionio ir Mindaugo Lisausko „Opusas rytinei kavai“
Paulius ir Mindaugas – du jaunuoliai iš Vilniaus, nestokojantys meilės muzikai ir kūrybai. Jie susipažino kartu grodami grupėje, vėliau pažintį tęsė Balio Dvariono Dešimtmetėje muzikos mokykloje. Kurdami jie neria į džiazo gelmes – nuo bebop'o iki fusion džiazo – kur bando ieškoti naujos išraiškos ir išlaisvinti įvairius jausmus. „Opusas rytinei kavai“ – pirmasis kartas, kuomet vaikinai išdrįso pasireikšti ne klasikiniame, o jiems artimesniame džiazo formate. Kūrinys dedikuotas smulkiems gyvenimo malonumams, o ypač – rytinei kavai. „Tam magiškam momentui, kuomet prabudintas kavos aromato pažvelgi pro langą ir supranti, koks gyvenimas gražus“, – pristato kūrinį vaikinai.
Kūrybą jie taip pat priskiria prie kiekvieną dieną patiriamų malonumų. Mindaugas dalinasi, jog „ganėtinai tuštokoje kasdienybėje džiaugiuosi faktu, jog prisėdęs prie instrumento galiu atrasti vaikišką entiuziazmą nežinomybėje ir begalinėse galimybėse.“ Pauliui kūryba – gyvenimo būdas. Nuolatinis savęs ieškojimas, klausimų kėlimas, išgyvenimų įprasminimas. „Visa tai atrandu būtent kūryboje,“ teigia muzikantas. „Muzika man yra kalba, kuria galiu pasakyti daugiau, nei žodžiais.“
Paulius šiuo metu visiems siūlo paklausyti kūrinį „Triudium“: „Mane užkabino tai, kad jame labai įdomiai susipina šiuolaikiška muzikinė medžiaga ir vežantys ritmai, atlikimas, jaučiasi emocijos.“ Nors kūrinys trunka ilgiau nei septynias minutes, Paulius tikina, kad skirti laiką jam verta. Mindaugas savo meninės išraiškos etalonu laiko D’Angelo albumą „Voodoo“. Jo mėgstamiausia daina – „One Mo'gin“. „Apytikslis ritmas, improvizacinė žanro prigimtis ir atsiribojimas nuo akademiško tvarkingumo įkūnija vulgarų ir tikrą aistros paveikslą“, – aiškina jis.
„Už eksperimentiškumą“ buvo nominuotas Dominyko Meškausko kūrinys „Doorman“
Dominykas Meškauskas muziką į savo gyvenimą įsileido prieš penkerius metus, kai tėvai nupirko pirmąją klasikinę gitarą. „Nuėjau į mokyklos gitaros būrelį. Nepatiko. Vos po kelių apsilankymų mečiau,“ pasakoja jis. „Po pusmečio nusprendžiau vėl į rankas pasiimti gitarą, šįkart pabandyti mokytis savarankiškai, savo tempu, mobiliųjų programėlių pagalba. Nusipirkau ir pirmąją elektrinę gitarą.“ Pamažu mokėsi ne tik klausytis, bet ir įsiklausyti, suprasti muziką. Eksperimentuoti su aplinkiniais garsais, drįsti klysti. „Aš nuolatos stengiuosi klausytis ir įžvelgti įdomius garsus mane supančioje aplinkoje – ar tai bebūtų kelionė autobusu, ar pasivaikščiojimas miške. Galvoju, kokį muzikinį kontekstą reikėtų suteikti, jog tas „foninis“ garsas, kurį girdi kiekvienas, taptų muzika,“ pasakoja kūrėjas.
Šiuo metu jis groja progresyvaus roko / alternatyvaus metalo grupėje „Citrusss“ ir indie / rock / pop grupėje „Mood“. Po koncertų, kai yra vienas, jis kuria muziką. Į savo kūrybą jam yra svarbu įtraukti įvairių rūšių ir žanrų elementų. Jų galima rasti ir kompozicijoje „Doorman“. „Šiuo kūriniu norėjau pavaizduoti pavargusio žmogaus, kuris pristato siuntinius, dieną. Įvairiais garsais reprezentuoju jo vidines mintis, galvos skausmą, pokalbį su klientais ir nerimą, jog nespės laiku pristatyti kitos siuntos“, – aiškina kompozitorius.
Dominykui sunku išrinkti vieną šiuo metu vežantį kūrinį, tačiau jis prisipažįsta, jog daug įkvėpimo gauna klausydamasis lietuvių grupių „Akli“ ir „McLoud“. „Jų dainos pulsuoja gryna energija, kiekvieną kartą klausant norisi judėti,“ – aiškina kūrėjas. „Taip pat, kadangi aš pats mėgstu groti sunkesnio žanro muziką, šios grupės man duoda minčių bei idėjų kuriant instrumentų ar kitų kūrinio dalių partijas.“
Visiems šiems jauniems menininkams „Paklaidos“ konkursas tapo patirtimi – įkvepiančia, auginančia, motyvuojančia – kurią dauguma išsinešė kaip pagrindinį prizą. Tačiau ji čia nesibaigia – visų dalyvių kūrinių kviečiame pasiklausyti šiųmetiniame „Druskomanijos“ festivalyje.