Festivalyje „Pasaulis skamba“ – išgyventa muzika

  • 2022 m. gegužės 17 d.

Kalbino Gaja Klišytė      

Neretai esame linkę sakyti, kad pasaulis mažas, tačiau ar jis mums pažinus, ar patirtas? Nors informacijos apie įvairius pasaulio kraštus galime rasti vos pagūglinę, vargu ar į mūsų jutiminę patirtį tai įsirašo. O gal dažnai taip nutinka ir su nauja muzika?

Viešoji įstaiga „Gera muzika gyvai“ world muzikos koncertus Lietuvoje rengia nuo 2006-ųjų, o šiais metais muzikos mylėtojams dovanoja jau festivalį „Pasaulis skamba 2022“, vyksiantį ištisą vasarą. Festivalyje pasirodys kolektyvai iš 5 žemynų, pristatantys šiųdienį žvilgsnį į archajines savo įvairiaspalvių kultūrų šaknis. Festivalio organizatorius Žilvinas Švarplys dalinasi mintimis, kodėl verta stabtelti kasdienybės įsuktame rate ir apsilankyti būtent festivalio „Pasaulis skamba“ muzikiniuose susitikimuose su mums gan neįprastais, bet įspūdį paliekančiais kolektyvais.


Gegužės 9 d. prasidėjo festivalio „Pasaulis skamba“ koncertų maratonas, kuris tęsis iki pat rugpjūčio. Kuo šis festivalis ypatingas?

Festivalis buvo suplanuotas dar prieš pandemiją. World muzikos ir bliuzo koncertus „Gera muzika gyvai“ rengia nuo 2006-ųjų, bet kaip festivalis startuojame pirmą kartą. Iš pradžių neplanavau šio festivalio kaip viską jungiančio, bet šitiek grupių sutiko atvykti, kad neliko kitos išeities (juokiasi). Prieš pasauliui užsidarant, buvo pradėjusi ryškėti tokia tendencija, kad daugelis atlikėjų, žymių grupių iš tolimų žemynų, tarkim, Pietų Amerikos, su koncertais vasaros metu užsukdavo ir į Baltijos šalis – Latviją, Estiją ar Suomiją, tačiau viską sustabdė dvejų metų pandeminė pertrauka. Džiaugiuosi, kad po pandemijos noras koncertuoti tik padidėjo, nes muzikantai išsiilgę groti kuo įvairesnei publikai.

Tad šis festivalis susidėliojo ir kaip didelė šventė, subūrusi profesionalius muzikantus iš viso pasaulio. Kol kas paskelbti atlikėjai iš 12 šalių, tačiau grupių sąrašas dar pildosi. „Pasaulis skamba“ – vienas didžiausių world muzikos festivalių visame Baltijos regione, apimantis koncertus Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Švenčionėliuose. Keletas nemokamų renginių taip pat vyks Kauno apylinkėse Europos kultūros sostinės proga. Bus visko, daug ir įvairaus – kiekvienas koncertas sužadins labai skirtingus pojūčius. Reikėtų paminėti, kad šiame festivalyje svarbiausia energija ir gera muzika, kurios kitaip nepatirsi, tik išgirdęs gyvai. Tai išgyventa muzika, trumpiau tariant – patyrimas. O vėliau planuojame ir bliuzo muzikos festivalį.

Kaip atrandate atlikėjus, kuriuos norėtumėte parodyti Lietuvos publikai? Iš kokių pasaulio kampelių atvykusius muzikantus galės išgirsti festivalio lankytojai?

Dalis kviečiamų grupių festivalio programoje atsirado dėl ilgamečio įdirbio – Lietuvoje mes pirmieji pradėjome organizuotą world muzikos renginius. Kai kurias grupes jau ir anksčiau esame parodę Lietuvoje. Bus ir tokių, kurios čia niekada nėra buvę, pavyzdžiui, grupė AG DAN GWANG CHIL – ADG7 iš Pietų Korėjos ir Vidurio Rytų psichodelika AL-QASAR. Visos festivalio „Pasaulis skamba“ grupės – tai kartu ir personažai, ne tik muzikantai. Tad šie koncertai nėra popsas ant išpustinto raudono kilimo, bet tikra gera gyva muzika, atliekama menininkų iš neretai mums nepažįstamų kultūrų.

Tarkime, „Orkesta Mendoza“ – aš jį vadinu „pasienio muzika“, nes grupės nariai gyvena prie Meksikos sienos. Pagrindinis grupės dainininkas (jam dabar apie 70 metų) jaunystėje per sieną veždavo kontrabandą. Taip nutiko, kad prie festivalio programos prisidės dar kelios grupės: voodoo grupė DANCING DEVILS iš Rytų Afrikos Džibučio respublikos, psichodelinė elektronika iš Indonezijos, ir dar labai tikimės, kad pavyks planuojamas festivalio uždarymo koncertas, vienu metu skambantis iš beveik trisdešimties Vilniaus bažnyčių varpinių. Kviečiame maestro iš Ispanijos, kad paruoštų atlikėjus groti varpais. Gavome leidimą iš vyskupijos ir miesto mero, tad labai tikimės, kad viskas pavyks.

Ar nuo 2006 metų, kai įkurta organizacija „Gera muzika gyvai“, keitėsi rengiamų koncertų koncepcija? Ar sunku rasti Lietuvoje klausytoją kartais neįprastam world skambesiui?

Dešimt metų gyvenau Amerikoje, vienu metu dirbau world muzikos klube ūkio dalies vedėju, nuo tada skirtingų kultūrų muzika mane užkabino ir gimė idėja visa tai parodyti Lietuvoje. Projektai galvoje sukasi nuolatos ir įvairiausi, bet pagrindinis tikslas niekada nesikeičia, tik varijuoja koncertų pobūdis.

Pagrindinis klausimas, kaip potencialų klausytoją ištraukti iš kasdienio bėgimo ir atvesti į koncertą. Manau, kad į Lietuvą dar tik ateina supratimas apie world stiliaus specifiką, kadangi mūsų koncertai nėra masiniai ir komerciniai. Šiuo laiku patraukti žmonių dėmesį labai sunku. Gal praeinantis žmogus ir pastebi informaciją apie artėjantį koncertą, bet ją užfiksuoti sunku, ypač kai tiek visko aplink vyksta. Anksčiau prieš eidamas į koncertą visą diską perklausydavai, o dabar užtenka dviejų sekundžių klipo „YouTube“, ir susidaroma nuomonė. Trumpai tariant, visko daug ir labai sunku perduoti žinutę. Nepaisant to, tikiu, kad kuo toliau, tuo labiau ta mintis pasieks žmogų, o kad atvykusieji į festivalio koncertus puikiai praleis laiką – garantuoju.

World muzikos terminas nėra vienareikšmis. Jūsų nuomone, kokios jos apraiškos Lietuvoje ryškėja šiandien? Ką šis terminas reiškia jums?

Tai mūsų šaknys, tradicijos, bet neužstrigusios kažkokiame praeities laikotarpyje, o evoliucionavusios. Folkloras turi keistis visą laiką, tai nėra kažkas, ką sukūrė prieš tūkstantį metų, ir mes tai turim kaip neginčijamą dogmą. Tas šaknis laikome savo prigimtine duotimi, bet kaita, evoliucija nuolat vyksta. Su leidybine kompanija „One Root Music“ esame išleidę projektą „MaLituanie“, kuriame suliejamos tradicinės Malio ir Lietuvos muzikos dermės. Tai pirmasis tokio pobūdžio pasaulinės muzikos albumas, įrašytas ir išleistas Lietuvoje. Prie projekto prisidėjo muzikantai Baba Sissoko, Victoras Diawara, Laurita Peleniūtė, Saulius Petreikis ir Indrė Jurgelevičiūtė. Išėjo tikras world muzikos miksas. Šių metų festivalio programoje taip pat pamatysime Victoro Diawaros jungtinį projektą „Afrodelic“.