Eksperimentinė grupės „Plié“ beprotybė

  • 2022 m. sausio 13 d.

Povilas Šklėrius

Labai retai ausis pasiekia albumas, kuris priverčia susimąstyti, visų pirma, apie pačią muzikos sampratą. Kas yra muzika XXI amžiuje? Ar bet kuris, užsidaręs savo kambaryje, sudėjęs į takelį kelis skirtingus semplus, jau gali sakyti sukūręs dainą? Ir ką mes laikom daina, o kokių garsų mišinys yra tik garso dizaino rezultatas? Ar narciziškumu persmelktame amžiuje likę vietos savikritiškam požiūriui į save ir savo kūrybą?

Būtent tokie klausimai sukosi galvoje, pirmą kartą klausantis lietuvių grupės „Plié“ debiutinio albumo „Never Took Place“. Klubo „Tamsta“ 2020 m. konkurse „Garažas“ pelnę originaliausios grupės apdovanojimą ir gavę galimybę išleisti debiutinį albumą vinilo formatu, „Plié“ nariai nuosekliai kūrė dainas albumui – jis galiausiai išleistas gruodžio 3 d. Albumas, kaip ir pelnytas apdovanojimas, tikrai neleidžia abejoti grupės originalumu – pilnas eksperimentų, keistų struktūrinių sprendimų, muzikos šarlatanų „Plié“ debiutas užgauna kažkokį gilų nervą, kuris po to ilgai rezonuoja viduje.

Prieš pat oficialiai pasirodant albumui, teko svečiuotis grupės studijoje. Kalbėjomės su grupės nariais Viliumi Daumantu (gitara), Nedu Latovinu (saksofonas), Kasparu Kaminsku (bosinė gitara), Jokūbu Andriuliu (būgnai), Matu Linkausku (vokalas, kompozicija) ir Matu Beržinsku (prodiusavimas).

 „Mūsų dažnai klausia, kokiu stilium grojam. Normalus klausimas, bet į jį sunku atsakyti“, –pripažįsta grupės narys Nedas. „Imi kažkokį eksperimentą kaip atspirties tašką ir dažniausiai tas eksperimentas yra tam tikro elemento išryškinimas. Dažnai eksperimentas nulemia viską – balansą, kompoziciją“, – papildo Matas L. Kiti grupės nariai pritaria – „Plié“ kuria eksperimentinę muziką. Vis dėlto Kasparas sako, kad muzikos žodžiais nepaaiškinsi: „Naudoji žodines nuorodas, kurios sukelia vienokias ar kitokias asociacijas. Bet eksperimentas kaip žodis – pats abstrakčiausias, nes nenurodo nieko konkretaus. Gali tik tikėtis, kaip viskas atrodys, bet iš esmės – nebūtinai pataikysi.“

Grupė pasakoja anksčiau groję kitaip – eksperimentų jų muzikoje buvo mažiau. „Grojom daug paprasčiau. Dabar ir pats groju visai kitaip, būgnų partijos tapo sudėtingesnės. Susiformavo visai kitoks požiūris į grojimą būgnais“, – pasakoja Jokūbas. Su juo sutinka ir Vilius, kuris teigia, kad stipriai pasikeitė jų visų supratimas apie muziką ir jos kūrimą: „Anksčiau maniau, kad turi labai gerai valdyti savo instrumentą ir tik juo groti. Visi sukuria savo partijas, o tada įvyksta kažkokia sintezė. Bet šio albumo įrašų metu supratau, kad mums kurti dainas pavyksta visai ne taip. Nors esu gitaristas, net neprisimenu, kada albumo įrašinėjimo metu būčiau galvojęs apie gitarą.“

Čia svarbu paminėti ir kitą įdomų aspektą – kuriant ir įrašant albumą „Never Took Place“ grupė vienu metu visi kartu gyvai niekada negrojo. Nepaisant to, vaikinai teigia, kad tai jiems visai netrukdė ir kad kurdami albumą daug ko išmoko. „Turėjau tarsi teorinį žinojimą, kaip reikia įrašinėti muziką, bet praktikos – mažai“, – pasakoja Vilius. Kuriant ir įrašant grupės nariams atrodė, kad su kiekviena daina vis ko nors naujo išmoksta ir kad reikia perdaryti tai, kas padaryta anksčiau. Bet dabar „Plié“ džiaugiasi, nes visi sutaria, kad tai, ką sukūrė ir įrašė, yra geriausia, ką galėjo sukurti šiuo metu.

Tai neturėtų skambėti pompastiškai: nors grupė ir spinduliuoja pasitikėjimą savimi, Matas L. sako, kad grupės nariai išlieka savikritiški – neskuba publikuoti savo kūrybos. „Labai gerai, kad neišleidom anksčiau sukurto ir įrašyto albumo, nes tai būtų buvusi klaida“, – prisipažįsta Kasparas. Prieš albumą „Never Took Place“ grupė buvo įrašiusi kitą – jį sudarė aštuonios dainos, kurios skambėjo visai kitaip nei tai, ką grupė groja šiuo metu. „Neseniai jo pasiklausiau ir pasidžiaugiau, kad neišleidom“, – sako Kasparas. Pasak muzikantų, jaunoms grupėms svarbu daug, ilgai ir kantriai mokytis – ne tik įvaldyti savo instrumentą, bet ir domėtis įvairia muzika, nes tik taip galima sukurti ką nors originalaus.

Turbūt šis požiūris geriausiai ir apibūdina grupės „Plié“ unikalumą – tai yra visko mišinys. Jų dainose galima išgirsti tiek daug skirtingų stilių, jog iš pradžių muzika gali primint didelį balaganą, nepatogų chaosą. Bet po kelių perklausų pradedi suprasti, kad kiekviena daina – tarsi sudėtingas voratinklis, kuriame netyčia įsipainioji. Gali būti nesmagu, neramu, bet po to apsipranti ir imi mėgautis.

„Plié“ albumas „Never Took Place“ – puikus šiuolaikinės beprotybės pavyzdys. Kai subkultūros jau seniai yra sunykusios, normalu, kad skirtingų žmonių kolektyvas, nors ir turintis šaknis roko muzikoje, sukuria įdomų pankroko, technūškės ir džiazo hibridą. Šios grupės muzika man byloja apie nepatogią XXI a. žmogaus-įkaito būseną – jausmą, kad esi amžinai įstrigęs kažkur tarp to, kas prarasta, ir to, kas neatrasta, kai retai būna aišku, kas – tiesa, o kas – melas, ir sunku pasakyti, ar tai, kas vyksta, yra realybė, ar sapnai – ar kažkas, kas niekada neįvyko.