„Mercury Booking“: prasmė vienybėj ar vienatvėj?
- 2021 m. lapkričio 8 d.
Povilas Šklėrius
„Penkios Lietuvos metalo grupės – „Sisyphean“, „Erdve“, „Autism“, „Juodvarnis“ ir „Phrenetix“ – sujungė jėgas, kad galėtų dalintis patirtimi, klystkeliais, vieni kitiems padėti nedaryti klaidų. Agentūra „Mercury Booking“ tapo platforma, kuri padeda dalytis geriausiomis praktikomis, rasti daugiau kontaktų užsienyje ir skatina mūsų muzikos eksportą“, – pokalbį pradeda idėjos iniciatorius ir grupės „Sisyphean“ vokalistas Dainius.
Neseniai savo atstovaujamas grupes pristatę showcase tipo koncerte Vilniuje, „Mercury Booking“ nariai dalijasi mintimis apie sunkiąją muziką Lietuvoje: ko reikia, kad lietuviškas metalas būtų dažniau pastebimas užsienyje ir kokios problemos kyla norint prasimušti.
Metalas ir vadyba?
„Savo šalyje neturim entuziastingų sunkiosios muzikos vadybininkų. Metalo grupėms tenka eiti „pasidaryk pats“ keliu nuo pradžių ir tęsti tą kelią net ir tada, kai grupė jau būna paaugusi. Būtent dėl to kiekviena grupė per tam tikrą laiką įgyja įvairios patirties: ir renginių organizavimo, ir turavimo po užsienį. Šaunu pabandyti apjungti visas patirtis viename kolektyve, kad galėtume padėti vieni kitiems“, – apie agentūros veiklos aktualumą kalba grupės „Juodvarnis“ gitaristas Modestas.
Jam pritaria ir Daumantas, grupės „Phrenetix“ boso gitaristas: „Užsiimti savo grupės vadyba dažnai būna papildoma našta. Šalia grojimo, dar tenka rūpintis grupės atributika, kontaktavimu, koncertų užsienyje organizavimu, kitais reikalais. Nuo to gali nukentėti ir pati muzika. Dabar galim vieni kitiems padėti iš vadybos pusės. Galų gale, kai su didesniais užsienio festivaliais tariasi ne pati grupė, o kelioms grupėms atstovaujanti agentūra, didėja šansas būti pakviestam.“
Savo pirmąjį renginį, kuriame grojo jau minėtas grupių penketas ir agentūros draugai „Extravaganza“, naujai susibūrusi agentūra surengė spalį „Kablyje“. „Įdėjom daug jėgų į kokybiško koncerto organizavimą. Matant, kiek daug žmonių susirinko, ir girdint jų vertinimus, galima sakyti, kad renginys pavyko“, – pirmąjį kartu organizuotą koncertą apibūdina Modestas. Kamilis, grupės „Sisyphean“ gitaristas, sako, kad organizuojant koncertą idėjos kartais išsiskirdavo, tačiau galų gale darbai būdavo patikimi tiems žmonėms, kurie turėdavo daugiausia kompetencijos vienu ar kitu klausimu.
Ar kam nors rūpi metalo grupės iš Lietuvos?
Kamilis mano, kad lietuviškas metalas galėtų būti įdomus visam pasauliui. Nors anksčiau Lietuvos grupės susidurdavo su įvairiomis problemomis, dabar viskas kur kas geriau. „Lietuvoje metalo grupėms anksčiau kildavo problemų dėl muzikos kokybės ir jos vystymo. Buvo grupių, kurios gerai grodavo, įdomiai atlikdavo kūrinius scenoje, tačiau galiausiai nemokėdavo visko tinkamai pateikti, pvz., nemokėdavo kokybiškai įrašyti albumo, reprezentuoti savęs internete, rasti, kas išleistų jų muziką, ir panašiai. Be to, dažnai pasitaikydavo, kad grupės išleisdavo vieną albumą, pakoncertuodavo Lietuvoje, dar gal Latvijoje, ir jiems to užtekdavo“, – įžvalgomis dalijasi Kamilis.
Jis priduria, kad, nepaisant gerėjančios situacijos, Lietuva kol kas neturi AAA lygio metalo grupių – tokio lygio kol kas dar niekas nepasiekė. Bandant aiškintis, kodėl taip yra, Dainius pirmiausia siūlo atsigręžti į istorinį kontekstą. „Metalo kultūrai Europos lygiu yra daugiau kaip 40 metų. O Lietuvoje globalaus metalo epocha prasidėjo labiau nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Prieš tai grupės nelabai ir galėdavo kur nors išvažiuoti. Žinoma, tų atvejų pasitaikydavo, tačiau jie nebūdavo labai sėkmingi. O atsivėrus ES sienoms užtruko, kol vietinės grupės rado kontaktų užsienyje, kurie padėtų organizuoti koncertus svetur“, – samprotauja Dainius.
Tačiau faktas, kad grupė išvyksta į turą po Europą, savaime dar negarantuoja ilgalaikės sėkmės. „Lietuviško metalo scenoje yra ne vienas pavyzdys, kai grupėms pavykdavo susiorganizuoti mėnesio trukmės turą Europoje. Atrodo, oho, grupė gerai varo. Bet po visko išgirdęs grupės įspūdžius suprasdavai, kad koncertuoti užsienyje nėra vien tik romantiška. Įgyta patirtis ture daug išmoko apie tai, ko anksčiau nesuprasdavai ar apie ką net nesusimąstydavai“, – pasakoja Modestas.
Kitas „Mercury Booking“ narys Daumantas mano, kad pagrindinė problema, kodėl sunku prasimušti lietuviškoms metalo grupėms, yra perpildyta metalo rinka. „Mūsų muzika yra panašaus lygio, jeigu vertintume kompoziciją, gyvą atlikimą, įrašų kokybę. Tačiau iš esmės sunkiosios muzikos rinka visame pasaulyje yra perpildyta. Ypač tai jaučiama metalo festivaliuose – juose visada daug vietų užima senos metalo grupės. Tada dar lieka pusė laisvų vietų didelėms metalo grupėms ir galiausiai – vos kelios vietos mažiau žinomoms. Kartais pasigilinę galime matyti, kad yra kelios grupės, kurios labai panašiai groja, tačiau viena iš jų pastebima, o kita – visai ne. Mes kaip tik ir norim išsiaiškinti, kas tai lemia ir ką reikia daryti, kad būtum pastebėtas“, – kalba Daumantas.
Taip pat visi sutaria, kad koją pastaruoju metu lietuviškoms grupėms pakišo ir pandemija. Net ir tos lietuviškos grupės, kurios neseniai buvo pastebėtos užsienyje, neturėjo galimybės išpildyti visų savo norų ir galimybių.
Šlovė ir turtai?
„Ne vieną kartą esame gavę pasiūlymų patys susimokėti už tai, kad galėtume turuoti su žinomomis metalo grupėmis. Kartais tokie pasiūlymai yra nelogiškai brangūs. Pvz., mums yra siūlę važiuoti į kelių savaičių turą su grupe „Overkill“ už 20 000 eurų“, – pasakoja Daumantas.
Pasak jo, pasiūlymų logika tokia: grupė moka už vietas autobuse, aparatūros, įrangos nuomą, visos turo komandos darbuotojų darbą. „Taigi iš esmės tu padengi turo išlaidas – tokiu būdu pagrindinė turo grupė apsidraudžia, jei turas pasirodytų finansiškai nesėkmingas. Kita vertus, jei siūloma mokėti tokius pinigus, kad patektum į turą su žinomesne grupe, vadinasi, yra grupių, kurios gali sau leisti mokėti tokius pinigus“, – svarsto Daumantas.
Anot Modesto, Lietuvoje turime ne vieną pavyzdį, kai atlikėjai išvyksta į užsienį, į JAV, ten surengia koncertinį turą. Atlikėjai paima paskolas vien tam, kad galėtų išvykti ir koncertuoti, o po turo grįžę vėliau turi tą paskolą grąžinti. „Kiekvienas bando savus kelius, ieško, kaip jam geriau. Svarbu, tinkamai įsivertinti, ar tau tai naudinga, ar ne“, – sako Modestas. Jis taip pat samprotauja, kad Lietuva yra muzikos industrijos paraštėse. Didelės konkurencijos tarpusavyje susibūrusios grupės nejaučia. Prasmingiau – susiburti, nei būti užsidarius ir virti savose sultyse.
Prasmė vienybėj ar vienatvėj? Prasmė daryt kažką kartu ar atskirai? – taip dar 2002 m. dainavo grupė „Bora“. Praėjus beveik dviem dešimtims metų, atrodo, galima drąsiai sakyti, kad daryti kažką kartu yra ne tik prasminga, bet ir būtina, ypač kai kalbame apie lietuviškos muzikos sklaidą užsienyje.