Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ kiekvieną rudenį veržliai ir energingai pristato įdomiausią dabarties autorių kūrybą, skatina įsiklausyti į nuolat kintantį ir atsinaujinantį garsų pasaulį. Gyvybinga jų tėkmė inspiruoja keisti mus supančią aplinką ir keistis patiems.

Kviečiame pasižymėti savo kalendoriuje šiemetinio festivalio datas – rugsėjo 17–spalio 6 d.  –  ir susipažinti su jo programa.

---

2020 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis, 18.30 val.

Tuščios valandos

Pirmą kartą festivalio istorijoje –  šiuolaikinės operos premjera.

„Tuščios valandos“ / “The Empty Hours”  – tai ispanų kompozitoriaus Ricardo Llorcos opera-monodrama apie vienišą moterį, turinčią priklausomybę nuo interneto ir gyvenančią savo fantazijų pasaulyje. Tai bandymas tyrinėti išsivysčiusių Vakarų šalių visuomenėse paplitusią psichologinę būklę – vieną skausmingiausių išgyvenimų, kuriuos tenka patirti šiandienos žmogui – vienišumą ir vis stiprėjantį tuštumos pojūtį.

Opera „Tuščios valandos“ atspindi neblėstantį kompozitoriaus domėjimąsi tradicinių komponavimo technikų ir šiuolaikinės muzikos elementų derinimo galimybėmis. Įkvėpimo kūrinio teminei medžiagai ir struktūrai R. Llorca sėmėsi iš italų ir ispanų renesanso muzikos bei XVII a. operų rečitatyvų, jungiamų su šiuolaikiškesne muzikos kalba. Operos siužetas pagrįstas tikra istorija, nutikusia  Niujorke. Kūrinys gali būti suvokiamas tiek kaip tradicinis, tiek kaip modernus veikalas. Tai daro jį suprantamesnį platesnei klausytojų auditorijai.

Operoje atskleidžiamas visuomenės susiskaldymas, izoliacija ir technologinę pažangą lydintis tapatybės praradimas – itin aktualios dabarties visuomenės temos. Vienišos moters asmenybės dvilypumą sustiprina režisierės Loretos Vaskovos sprendimas, kai solistės partija – dainuojamoji ir kalbamoji – padalijama dviem atlikėjoms – sopranui (Agnė Stančikaitė) ir aktorei (Monika Valkūnaitė).

Operos pastatymą inicijavo žymus lietuvių kilmės ispanų dirigentas, New York Opera Society meno vadovas Alexis Soriano, anksčiau dirigavęs keliems šio kūrinio pastatymams.

Rugsėjo 23 d., trečiadienis, 18.30 val.

Prarasto grožio beieškant

„Kur jūs ieškosit grožio ir kaip jį rasit, jeigu jis pats nebus jums kelias ir vadovas? Ir kaip kalbėtumėt apie jį, jeigu jis pats neaustų jūsų kalbos?“ (Kahlilas Gibranas, „Pranašas“).

Kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė savo kūrinį „Prarasto grožio beieškant“ apibūdina taip: „Valandą trunkančios audiovizualinės novelės grožio tema, kur tarsi pereinama į kitą laiko dimensiją, kur realybė ima ir susikeičia vietomis su atspindžiais ir šešėliais. Efemeriško grožio ieškojimų amplitudė apima gamtą, kasdienybės objektus ir meną.

Projektas atsirado kaip prieštara vis labiau skubančiai technologijų amžiaus kultūrai ir kasdienybei. Atėję į muziejus pažiūrėti meno, žmonės sustoja vos kelioms sekundėms irtas trumputis laiko tarpas skirtas nusifotografuoti prie šedevro. O žvelgti ir atkreipti dėmesį į patį meno kūrinį lyg ir nebelieka kada. Tas pats vyksta ir gamtoje – pamatę kokį įstabų gamtos reiškinį, dažnai neskiriame jam pakankamai dėmesio, nes rūpinamės tik tuo, kaip jį užfiksuoti. Savęs net nevarginame klausimu, ar turėsime laiko vėliau pažvelgti į visą sukauptą dokumentuotų akimirkų archyvą. Tad šios „grožio paieškos“ tarsi priverstinai sustabdo mūsų kasdieniškąjį suvokimą ir pagreitėjusį protą, neretai funkcionuojantį automatiniu režimu.“

2019 metais amerikiečių įrašų kompanija „Starkland“ Žibuoklės kūrinį „Prarasto grožio beieškant“ išleido CD formatu. Netrukus jis pelnė du auksinius Global Music Awards apdovanojimus – geriausio albumo ir geriausio kompozitoriaus. Šiemet Niujorke gyvenančiai kūrėjai įteikta Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija bei prestižinė Johno Simono Guggenheimo stipendija. 

Koncertinį „Prarasto grožio beieškant“ atlikimą įgyvendina subtiliomis interpretacijomis garsėjantis trio „FortVio“: Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas) ir Povilas Jacunskas (violončelė).

Rugsėjo 25 d., penktadienis, 18.30 val.

Elektrinė poema

Kai tuometinėje Lietuvos sostinėje Kaune Vytautas Bacevičius konstruktyvistinės „mašinų poezijos“ estetikos įtakoje sukomponavo „Elektrinę poemą“, vieni iš jos šaipėsi, kiti gyrė. O pačiam kompozitoriui „rūpėjo pagauti tuos gyvenimo pradus, kurie charakterizuoja mūsų XX a. dvasią. Pagrindinius šio kūrinio bruožus sudaro nepaprastai gyvas gyvenimo pulsas ir mašinizmas, kurie ir charakterizuoja mūsų elektros amžių“.

Pagal šį kūrinį pavadintoje programoje maestro Gintaras Rinkevičius ir jo vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras dar atliks „Pavasario linksmybes“ – Kristijono Donelaičio įkvėptą Broniaus Kutavičiaus kūrinį. „Donelaičiui labiau tiktų akmenys, molinukai, lankas, šiaudo birbynė“, – sakė kompozitorius, tačiau „Pavasario linksmybių“ vaizdams atkurti pasirinko simfoninį orkestrą.

Su orkestru muzikuos užsienio publikos dėmesio ir kritikų pripažinimo sulaukusi solistė Justina Gringytė (mecosopranas). Tarptautinę karjerą daranti ir perfekcioniste save vadinanti lietuvaitė koncertuoja didžiosiose pasaulio scenose, kuria vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Vilnius City Opera pastatymuose. Tiek kolegas, tiek klausytojų auditoriją ji užburia artistiškumu ir tobula vokalinė technika, kurią dienraštis „The Times“ pavadino „verčiančia iš kojų“. Tai itin ryški ir savito braižo atlikėja.

Rugsėjo 26 d., šeštadienis, 18.30 val.

Amžinas laikas

Kas yra laikas? Mokslininkai bando jį išreikšti formulėmis ir pagrįsti fizikos dėsniais. Filosofai ginčijasi dėl jo prigimties ir reikšmės žmogaus egzistencijai. Kasdieniame gyvenime jis yra būtina ir neišvengiama sąlyga, žmogiškosios būties pagrindas, tačiau apie laiko esmę retai susimąstome.

Programoje „Amžinas laikas“ savo menines idėjas ir pajėgas atskleis Klaipėdos choras „Aukuras“, vadovaujamas Alfonso Vildžiūno. Kolektyvas po trejeto metų pasitiks 30 metų veiklos sukaktį, nors choristų balsai jau skambėjo beveik visuose pasaulio žemynuose.

Ar laikas buvo amžinai, ar turėjo pradžią? Ar laikas bus amžinai, ar kažkada pasibaigs?.. Kartu su „Aukuru“ sklaidysime Baltijos regiono šalyse gyvenančių šiuolaikinių kūrėjų muzikos puslapius, įsiklausydami į sąskambių grožį, teksto prasmę, stabtelėdami pasigrožėti atlikimo niuansais.

Rugsėjo 30 d.,  trečiadienis, 18.30 val.

Ten buvo drugelis?

„Lietuvių kompozitorės Onutės Narbutaitės muzika yra absoliučiai užburianti“, – teigia François Hudry. Kompozitorės kūrinyje “Was There a Butterfly?”  / „Ten buvo drugelis?“, pasak kritiko,  „yra ostinatinis gaudesys, kupinas spalvos ir paslapties“. Šis kūrinys 2017 m. tapo radijo įrašų konkurso „Tarptautinė kompozitorių tribūna“ prizininku. Per metus jį transliavo 23 pasaulio radijo stotys.

Metaforiškas O. Narbutaitės kūrinio pavadinimas nusileido ant Klaipėdos kamerinio orkestro programos viršelio. Joje rasime ir daugiau intriguojančios muzikos autorių pavardžių – tai garsus graikų kompozitorius ir architektas Iannis Xenakis bei mūsų scenose mažai girdėtas šveicarų kūrėjas Frankas Martinas. Intriguoja ir būsima Ramūno Motiekaičio naujo kūrinio violončelei ir styginiams „(ne)išsipildymas“ premjera. Jos solo partiją grieš orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus,  savo talentu ir entuziazmu įkvėpęs ir įgarsinęs jau nemažai šiuolaikinės muzikos partitūrų.

Kūrybiniame procese esantis, specifiniu minimalizmu dvelkiančią estetiką išpažįstantis R. Motiekaitis prasitarė, kad jį „persekiojanti vizija – styginiai instrumentai padėti ant žemės, ant jų lyja ir sninga“.

Programą „Ten buvo drugelis?“ diriguos šveicarų dirigentas  Matthias Kuhnas, pasak jų dienraščio, „leidžiantis muzikai kvėpuoti“. Aktyvi šio muziko kūrybinė veikla apima ne tik dirigento, bet dar violončelininko ir pedagogo amplua. Jis daug koncertuoja Šveicarijoje ir užsienio šalyse, dėsto Berno aukštojoje menų mokykloje.

Tai bus antrasis dirigento M. Kuhno ir Klaipėdos kamerinio orkestro susitikimas KKS scenoje (pirmasis įvyko 2015 m.).

Spalio 6 d., antradienis, 12.00 ir 18.30 val., I a. fojė

Ritmo žaidimai III

Edukacinė programa vaikams (5-12 metų) ir jų tėveliams.

Šiuolaikinės muzikos festivalis trečią kartą atveria duris vaikiško amžiaus klausytojams. Edukacinėje programoje „Ritmo žaidimai“ susijungs dvi meno rūšys – muzika ir teatras. Pastarajam atstovaus aktoriai Rugilė Latvėnaitė ir Simonas Lunevičius, suteiksiantys programai žaismingumo, patrauklumo ir suprantamumo. Kartu su perkusininke Ingrida Spalinskaite-Kuriene jie supažindins su mušamaisiais instrumentais, atskleis ryškiausias jų savybes. Vaikai bus skatinami  aktyviai dalyvauti renginyje, patys groti ir vaidinti. Siekiama, kad išbandę instrumentus, pažinę ritmą jie norėtų patys muzikuoti, aiškiau suprastų ir pamėgtų muziką.

„Ritmo žaidimų“ tema šįkart nagrinės ritmo pokyčius metuose, kai po vasaros ateina ruduo, o po jo – žiema ir taip toliau. Ritmas yra muzikos pagrindas, todėl edukuojant vaikus reikalinga suteikti žinių, kurios jiems atvertų kelią į tolesnį garsų pasaulį: kokie garsai, ritmai skamba kasdienėje aplinkoje, gamtoje, keičiantis metų laikams. Programoje bus naudojami lietuvių poetų eilėraščiai, kurie yra ritmingi ir lengvai įsimenami. Pagal juos bus kuriami skirtingi vaidybiniai personažai, kviesiantys kartu su aktore atlikti muzikinius kūrinius.

KKS inf.