Kalbino Rūta Giniūnaitė

Karantinas „Egomašinos“ trijulei nebuvo baisus. Antanas Jakutis, Karolis Lamsargis ir Tomas Riauka tęsė pradėtus antrojo albumo įrašymo darbus ir vieną po kito leido singlus. Apdainavo padarus, dronus ir naikintuvus. Viską, kas stumia mus į vartotojiškumo, visuomenės ir asmeninius spąstus. Ir į malonias jūros bangas.

Liepos 1-ąją pasirodė „Spąstai“. Tai jau antrasis pilnametražis BMX dviračių varomos grupės albumas – nuo debiutinio „id“ praėjo vos daugiau nei metai. O dainų, kaip patys sako, dar ir atliko.

---

Pirmame jūsų albume „id“ dominuoja greičio motyvas, o šis – apie savęs praradimą, tapimą masės dalimi, vartotojiškumą. Kaip vystėte albumo tematiką?

Antanas: Parašėme dainą „Spąstai“ ir supratome, kad toks skambesys gali būti visame albume. Džeminome, nestabdėme ir grojome toliau, taip parašėme kitas dainas. Šiame albume dainų tekstus kūrėme aš ir Karolis.

Tomas: Pirmąją dainą sukūrėme labai anksti, ji liko galvose ir patys netyčia pakliuvome į savo spąstus.

Teko užstrigti spąstuose kuriant, įrašinėjant, repetuojant?

Tomas: Norėjome viską daryti kitaip nei anksčiau, todėl įrašai sudėtingesni. Ant lentos prisibraižėme planų, pradėjome kurti ir tada klausėme savęs, ar mums to tikrai reikia? Gal galime paprasčiau?

Antanas: Anksčiau grojome tik tam, kad grotume. Viskas kartodavosi. Dabar dainose jungiasi nebe A ir A, bet A ir B dalys, todėl albumas jau kitoks. Kalbant apie kūrybinius spąstus, parašėme per daug dainų, todėl teko atsirinkti pagal bendrą „Spastų“ idėją. Mes su Tomu diskutavome, kad gal reikia kurti įvairų albumą, kuris pasiektų daugiau klausytojų. Bet pavyko įrašyti kažką tarp garažinio roko ir elektronikos.

Karolis: Man atrodo, albumas turi būti vientisas, o ne panašus į muzikinį rinkinį. Antrasis mūsų albumas už debiutinį viskuo geresnis: jaučiasi pasitikėjimas savimi vokalinėse ir instrumentinėse partijose. O klausant „id“ atrodo, kad kažkas laiko įrėmęs šautuvą, todėl bijome dainuoti.

Antanas: Dabar, kai susirenkame pagroti, dainos gimsta su struktūra. Aš irgi groju ne tik kompiuteriu ir klaviatūra, bet ir būgnais.

Turbūt nesuklysiu sakydama, kad atpažįstami ir 9 dešimtmečio sintezatoriai, ir „Solo Ansamblio“ naujojo albumo bosinės partijos. Kaip žaidžiate kitų atlikėjų skambesiu?

Tomas: Pats klausau labai daug „The Cure“, todėl kai kurios boso partijos gali būti panašios ir į jų. To nedarau specialiai – kiekvienas mūsų įkvėpimą randa kitų kūryboje ir taip susiformuoja bendras skambesys.

Antanas: Sunku, o gal išvis neįmanoma nebūti panašiam į kitus. Tinklaraštyje „Kasetė“ rašė, kad mūsų įkvėpėjai yra elektronikos legendos „Kraftwerk“, nors mes jų visai nesiklausome.

Karolis: Aišku, krautrokas mums padarė didelę įtaką. Pats klausiau tokių grupių kaip „Neu!“, „Can“, japonų „Minami Deutsch“. Bet „Kraftwerk“ niekada nebuvo inspiracija, nors daug kas mėgsta juos mums priklijuoti.

Visos „Spąstų“ dainos – lietuvių kalba. Tai noras kurti daugiau lietuviškos alternatyvos?

Karolis: Norėjome palikti albumą, kurį po 20–30 metų atradęs paauglys suprastų, kaip anksčiau skambėjo lietuviška muzika, pamatytų, kad galima kurti gerus tekstus ir visą albumą įrašyti patiems.

Tomas: Pats labai mėgstu tyrinėti pakartot.lt muzikines glūdumas, atrasti senas grupes ir išlipti iš „Spotify“ rėmų. Labai įdomu rasti lietuviškos, latviškos, estiškos alternatyvos. Jeigu kas nors taip suras „Egomašiną“, bus didelis pasiekimas.

Karolis: Taip radau „Sa-Sa“, kurie buvo vieni pirmųjų tikro pankroko kūrėjų mūsų šalyje, ir „Gintarėlius“ – gerą garažinio roko pavyzdį.

Paradoksas – pagrindinis mūsų alternatyviosios muzikos eksportas kuria lietuviškai. „Solo Ansamblis“, „shishi“ merginos, jūs irgi minėjote, jog turėjote pasirodyti Izraelyje. Užsienio rinkai reikia autentiškumo?

Tomas: Geriau klausytis iš sielos einančios lietuvių, nei laužytos anglų kalbos. Aišku, jeigu patinka, dainuok angliškai. „Timid Kooky“, „Au-Dessus“ ar „Garbanotas“ puikiai tą daro.

Karolis: Pavyzdžiui, kur nors Kalifornijoje garažinis rokas – kasdienis dalykas, bet garažinis rokas lietuviškai yra nauja, netikėta. Kalba turi savo vertę.

Ar naujame albume yra asmeniškų kūrinių?

Antanas: „Jūros banga“. Ją sukūriau labai seniai iš asmeninės patirties, kai surfinau savame krašte, Baltijos jūroje. Daina lyg ir netinka bendrai albumo tematikai, bet juk gali bent vienas gabalas išsimušti, ar ne? Daug kas ją greitai pamėgo.

Nors albumas ne apie bėgimą, bet viršelyje – bėgantys žmonės. Taip tarsi išlaikote savo stilistiką jei ne garsu, tai vaizdu. Kas kūrė viršelį?

Karolis: Mano geras draugas dizaineris Deividas Budko. Aptarėme daug variantų, ilgai negalėjome apsispręsti. Interneto svetainėje „New Old Stock“, kurioje nuskenuotos senos vintažinės nuotraukos, neturinčios autoriaus, Deividas surado fotografiją, uždėjo rėmelį, šriftą, ir viskas, sakėme, puiku. Jaučiama dinamika, judesys, šokis.

Albumą įrašinėjote „Sinagoga Studio“ kūrybinėje erdvėje Kaune. Kuo ji ypatinga?

Antanas: Aš joje gyvenu, nes groju su „Flash Voyage“. Ten įrengta studija, gyvenamosios patalpos, renginių erdvė. „Sinagogoje“ yra viskas, ko reikia muzikantui. Persikėliau į Kauną ir beveik nemačiau paties miesto, nes viskas, ko reikia, yra studijoje... Su „Egomašina“ atsivežėme savo instrumentus ir viską įrašėme. Ten niekas nerepetuodavo, dabar, tikiuosi, užkūrėme energiją. Norėtųsi ir Vilniuje ko nors panašaus – erdvės, komunos, kur jauni muzikantai galėtų rinktis ir kurti.

Tomas: Girdėjau, kad ten kadaise repetuodavo „Rebelheart“. Gal ir „Ilgas kelias“ ten buvo sukurtas.

Britai „alt-J“ viename interviu minėjo, kad nori kurti erdvinę, ausinėms pritaikytą muziką. Kur geriausia klausytis „Egomašinos“ muzikos?

Antanas: Tik gyvai, nes ji gimsta gyvai ir tik tada yra sudedama į struktūrą. Koncerte mūsų energija perteikiama lengviau, galima dalintis bendra patirtimi. Klausydamas albumo nematai bendro vaizdo, publikos aplaistymo skysčiais, nedalyvauji moshpite.

Kas lietuviškoje muzikoje jums nusibodę ir pervertinta? Ko visai nereikėtų?

Tomas: Gal vaikino su akustine gitara? Bet mums jis netrukdo. Lietuvoje dabar labai sveika muzikinė įvairovė. Smagu, kad atsiranda naujų grupių, jaučiama miegamojo muzikos kultūra, kai visi įrašinėja dainas namuose, eksperimentuoja su elektronika, ambiento garsais.

Antanas: Erzina požiūris, kad reikia kurti iščiustytą, tobulą muziką. Norėtųsi grynesnio skambesio, netobulumų. Mes patys paliekame pašalinių garsų dainose tam, kad jos atrodytų gyvos. Dar atsibodo pridėtinės instrumentinės partijos, daug sudėtingų sluoksnių… Dažnai mažiau yra daugiau.

Karolis: Labai daug muzikos miršta vien todėl, kad neskamba tobulai. Daug kas renkasi prodiuserius, nes mano, kad nieko negali padaryti patys. Man dėl to patinka Mac DeMarco – jis ir iš namų sugeba įrašyti kietą albumą.

Tomas: Neseniai atradome seną vokiečių grupę „Grave“. Jauni studentai, prieš kelis dešimtmečius garaže pasidėję mikrofoną, įrašė albumą, o vėliau išsiskirstė. Nors skambėjo įspūdingai, nieko nenuveikė. O gaila.

Karolis: Niekada nereikia sušokti į vieną masę. Kai augdavau, žiūrėdavau į „Rondo“, Stasį Povilaitį ir galvodavau: ką jie daro? Juk čia nesąmonė! Bet pakapstęs giliau supranti, kad jie tiesiog prisitaikė prie rinkos.

Pankrokerių „IDLES“ vokalistas Joe Talbotas yra minėjęs, kad grupės albumas jam yra langas, o klausytojui turėtų būti veidrodis. Norite, kad jūsų muzika būtų veidrodis kitiems?

Karolis: Mūsų dainų žodžiai ganėtinai abstraktūs ir nėra apie vieną objektą, todėl tikrai gali būti veidrodžiu. Man labai norisi, kad mūsų muzika įkvėptų kitus kurti netobulai, iš jausmo, rašyti žodžius, kurie sukasi galvoje. Tas pats ir su BMX dviračių sportu – negaliu tapatintis su tuo, kuris triukus atlieka techniškai, nes pats to dar nemoku. Bet jei kas nors parodo paprastą triuką naujai, galiu pats ta kryptimi judėti.

Paskutinė albumo daina pavadinta „888“. Paieškojusi radau, kad jo reikšmė – atlygis už gerus praeities darbus ir perėjimas į naują etapą. Ar norėjosi atsiriboti nuo seno „Egomašinos“ laikotarpio?

Karolis: Žmonės ieško daugiau reikšmių, nei reikėtų. Kai rašėme dainą, reikėjo prisiminti, kad ritmas eina taip: 8, 8, 8…

Antanas: Bet jei daina iš tiesų turi tokią reikšmę, labai gerai. Matyt, viskas taip ir turi būti. Gerai, kad pasakei, galėsime tai panaudoti kituose interviu.

---