„Katarsis4“: „Bet kurią kitą dieną viskas skambėtų kitaip“

  • 2019 m. rugsėjo 17 d.

Kalbino Vitalijus Gailius

„Katarsis4“ pavadinimo slepiasi keturi talentingi jaunosios kartos saksofonininkai: Arminas Bižys, Kazimieras Jušinskas, Algirdas Janonis ir Danielius Pancerovas. Tai aktyvūs ir savitos muzikinės raiškos paieškomis pasižymintys Lietuvos laisvosios improvizacinės bei džiazo scenos dalyviai. Juos nuolat galima išgirsti įvairaus formato kolektyvuose tiek su bendraamžiais, tiek su scenos senbuviais.

Kvarteto atliekama muzika remiasi laisvosios improvizacijos metodais. „Katarsis4“ vyrukai itin subtiliai, išnaudodami instrumentų preparavimo technikas, atskleidžia, atrodytų, beribes saksofonų galimybes. Savo unikalų garsyną jie kuria pasitelkdami buityje naudojamų objektų garsus, taip pat nevengia elektroninių inkliuzų. „Katarsis4“ muzika – tankus audinys, kurio gijomis teka ne tik skirtingos muzikinės, bet ir gyvenimiškos patirtys.  

Muzikantai su kvartetu koncertavo daugybėje parodų, „Druskomanijos“ ir „Sapfo“ festivaliuose, dalyvavo „Vilnius Jazz Young Power“ bei Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursuose, taip pat „Menų kolaboracijos“ bei kituose projektuose. Kartu su perkusinininku Daliumi Naujokaičiu bei režisiere, muzikante Svajone Blažiūnaite įrašė muziką kino filmui „Kulkos Tavo Kailyje“.

Po ketverius metus užsitęsusių kūrybinių paieškų „Katarsis4“ šįmet išleido debiutinį albumą. Improvizacinės muzikos albume užfiksuotos bendros atlikėjų idėjos, kintančios dėl išorinių veiksnių ir vidinių būsenų. Rugsėjo 21 d. kolektyvas albumą pristatys netradicinėje Liepkalnio vandens saugyklos erdvėje Vilniuje. Be to, grupės nariai puse lūpų užsimena apie koncertinius planus ir kituose Lietuvos miestuose. Apie naująjį įrašą bei artėjantį koncertą kalbamės su kvarteto nariais.


Papasakokite kaip gimė jūsų kolektyvas? Kas nutiko, kad jūs, keturi saksofonininkai, subūrėte kvartetą?

Algirdas Janonis: Kartu studijavome Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tiesą pasakius, net neatsimenu, kaip viskas tiksliai įvyko. Regis, kartu pernelyg daug laiko neleisdavome, bet štai, kitas galvoje išnyrantis vaizdinys – visi esame klasėje ir užsimerkę grojame.

Arminas Bižys: Viskas susiklostė natūraliai. Net neturėjome idėjos specialiai suburti kolektyvą, o juolab keturių saksofonų. Tiesiog bendraudavome, sutapo mūsų mintys. Viskas kažkokiu būdu brendo, kol galiausiai nusprendėme, kad visgi reikia pabandyti pagroti kartu. Norėjosi ne tik kalbėti, bet ir kažką daryti.

Danielius Pancerovas: Aš, Arminas ir Kazys vieną dieną bastėmės po Vilniaus galerijas ir negaliu pasakyti tiksliai kodėl, bet bendra nuotaika tuo metu buvo kažkokia slogi ir visi trys nusprendėm, kad geriau reikia eit į Akademiją ir tiesiog pagrot kartu. Pagroję supratom, kad vienas kitą gerai jaučiam ir labai smagu buvo (ir yra) tiesiog improvizuoti. Vėliau pagalvojom, kad reiktų suburti kvartetą ir pasiūlėm Algirdui prisijungti, nes kaip tik tuo metu ir jis mokėsi Akademijoje. Nuo to laiko taip visi kartu ir grojam.

Būtent kvarteto, o ne trio subūrimą turbūt iš dalies lėmė tai, jog visi buvome girdėję klasikinius saksofonų kvartetus, kurie dažniausiai atlieka klasikos, džiazo kūrinius, o mums buvo tiesiog smagu improvizuoti be natų lapo priešaky, tad pasukome šia linkme.

Kokia „Katarsis4“ pavadinimo kilmė? Ar tai užuomina, kad savąja muzika siekiate apvalyti klausytoją ir save pačius, sukurti kažkokį virš kasdienybės pakylėjantį jausmą?

A. J.: Pasinerdami į naujas patirtis (o mūsų muzikos atlikimą esu linkęs vadinti visada nauja, nesuvaidinta patirtimi, nes prieiname prie šio proceso nestandartiniu būdu – spontaniška improvizacija, kuri gimsta konkrečiu laiko momentu ir yra priklausoma nuo aplinkos, vidinių išgyvenimų, emocinio klimato tarp grupės narių ir susirinkusių klausytojų bei kitų faktorių), mes ištrūkstame iš kasdienybėje pasikartojančių išgyvenimų arba pradedame juos matyti visai kitokioje šviesoje, todėl tam tikra prasme mūsų atliekama muzika gali būti vadinama apvalančia, išlaisvinančia tiek mus, atlikėjus, kurie nebijo pasiduoti momentui, tiek klausytoją, kuris niekada negali nuspėti, ką patirs. Žinoma, kartais grodami atrandame tam tikrus muzikinius elementus, kuriuos visi norime pakartoti, tačiau jų išvystymas visados unikalus.

D. P.: Pavadinimas atsirado gavus pirmąjį pasiūlymą koncertuoti. Supratom, kad niekur nedingsim. Tai vieną dieną, sėdint prie upės, Arminui į galvą šovė žodis „katarsis“, kurio reikšmė puikiai apibūdina tai, ką jaučiam grodami.

Jūsų debiutinis albumas – ketverių metų kūrybinio proceso rezultatas. Gana ilgas laiko tarpas. Ar tai lėmė noras subrandinti kūrybą, ar galbūt albumą ketinote leisti anksčiau, bet tam sutrukdė techniniai ar finansiniai aspektai?

A. J.: Taip klostėsi aplinkybės... Buvo momentas, kai veikla sustojo, nes buvo svarbesnių prioritetų. Po kurio laiko, atgavę jėgas, grįžom su naujomis patirtimis, idėjomis ir su nuostabios vadybos pagalba (turima omeny Greta Dilbaitė, kolektyvo vadybininkė – V. G.) nusprendėme žengti tolesnį žingsnį.

A. B.: Lyg ir turėjome minčių apie įrašus anksčiau, bet pati muzika, kurią atliekame, kiekvieną kartą atrodė labai skirtinga ir būdavo sunku apibendrinti, išgryninti kažkokią albumo idėją. Ilgokai užtrukusi pertrauka, kai beveik negrodavome visi kartu kaip kolektyvas, galbūt savotiškai padėjo daugiau subręsti ir suprasti, ką darome. Žinoma, visą procesą paspartino ir finansavimas.

D. P.: Manau, albumas būtų pasirodęs anksčiau, bet finansinė padėtis tikrai nebuvo tokia, kad galėtume sau tai leisti. Galiausiai nusprendėm pabandyti gauti paramą iš Lietuvos kultūros tarybos ir tik tos paramos dėka pagaliau tai įgyvendinome.

Kaip per šį laikotarpį pasikeitė jūsų pačių požiūris į tai, ką grojate? Turiu omeny, jei albumą būtumėte leidę porą metų anksčiau – ar jis skirtųsi nuo to, ką dabar klausytojai girdės jūsų debiutiniame įraše?

A. J.: Dėl jau minėto mūsų muzikos atlikimo modelio, stipriai besiremiančio improvizacija, jei albumą įrašinėtume bet kokią kitą dieną jis jau skambėtų kitaip.

D. P.: Jei albumą būtume leidę prieš porą metų, jis tikrai būtų buvęs kitoks. Improvizacinė muzika, mano manymu, įpareigoja nestovėti vietoj ir ieškoti vis naujų išraiškos priemonių, mokytis klausyti, išgirsti, suprasti, ir vien dėl to albumas, išleistas prieš dvejus metus, neskambėtų taip kaip dabar. Kita vertus, esame pastebėję, kad per šiuos ketverius metus susidarė tarsi kažkoks mūsų kvarteto muzikinis žodynas, bet mes jį nuolat pildome.

2017 m. pristatėte programą „Perspektyva kląidose“. Ar debiutiniame albume esate įkomponavę šios programos elementų?

A. J.: „Perspektyva kląidose“ buvo visiškai improvizuotas pasirodymas, kuriame turėjome susikūrę tiktai lengvą koncerto formą, tačiau jos rėmuose aiškių ir susitartų kompozicinių elementų nenaudojome, todėl atsakyčiau, kad bendras buvo nebent improvizacijos elementas.

A. B.: Specialiai to nedarėme, bet neabejoju, kad kažkas liko iš to koncerto ir vienokiu ar kitu būdu atsikartojo įrašuose. Minėtasis koncertas mums buvo vienas iš įsimintiniausių.

K. J.: Tai galbūt buvo postūmis naudoti elektroniką.

Kur buvo įrašinėjamas jūsų albumas? Ar įrašai klojosi sklandžiai ir pagal planą, ar teko susidurti su kokiais nors iššūkiais?

A. J.: Įrašai vyko „MAMA Studios“, Žvėryne. Įrašinėjome dvi dienas, naktį miegojome taipogi studijoje. Įrašų pradžia buvo labai eksperimentinė. Žaidimas ir susitapatinimas su visais instrumentais, kuriuos atsivežėme. Reikėjo apsiprasti naujoje erdvėje, užmegzti ryšį vieniems su kitais. Šiuo etapu įrašėme kelis kūrinius, bet labiau mėgavomės pačiu išgyvenimu. Išties sunku atsiminti, nes abi dienos susiliejo į vieną visumą, bet, kiek prisimenu, didžioji dalis albumo gimė pabudus antrąją dieną.

A. B.: Su techniniais sunkumais pernelyg nesusidūrėme. Mums patiems tai buvo savotiškas iššūkis, kadangi įrašinėjome dvi dienas ir per tą laiką reikėjo atlikti daug laisvai improvizuotos muzikos, o tai reikalauja ne vien susitelkimo, bet ir nuolatinio klausymosi, idėjų pasisavinimo ir siūlymo. Turbūt niekad nesame tiek daug per dvi dienas groję tokio pobūdžio muzikos. Viduryje įrašų sesijos net jautėmės truputėlį išsekę. Bet tuo pat metu stengėmės jaustis kuo laisviau ir buitiškiau, nebūti pernelyg įsitempę. Todėl ir buvom atsinešę miegmaišius, kad nakvotume studijoje. Pirmą dieną įrašinėti baigėme trečią valandą nakties.

D. P.: Esam labai dėkingi „MAMA Studios“. Mano akimis, viskas vyko gana sklandžiai. Per tas dvi paras prirašėm nemažai muzikos. Reikėjo laiko, kol atsirinkom, kas patiko, ir galiausiai tai sutalpinom į penkiolika dainelių.

Albumo medžiaga – itin subtilus ir turtingas žaidimas garsais, kuriame laviruojama tarp musique concrète ir šiuolaikinės improvizacinės muzikos. Ar galima sakyti, kad albume užfiksuota medžiaga yra nepakartojama? Ar visgi tam tikrus kūrinius turite užrašę natomis ir gebėtumėte sugroti identiškai albume užfiksuotoms versijoms?

D. P.: Turbūt nei vienos kompozicijos identiškai sugrot negalėtume, tačiau dauguma kompozicijų turi kažkokią aiškią idėją.

K. J.: Muzikos neužrašinėjame. Galėtume atlikti tam tikrus motyvus, nuotaikas, faktūras, struktūras, tačiau tai skambėtų neidentiškai.

Atrodo, kad jums nesvetimas folkloro muzikos laukas. Antai debiutiniame albume girdime jūsiškę kūrinio „Vai kaip aš buvau jauna mergelė“ versiją, kurią, jei neklystu, yra įdainavęs Petras Zalanskas, interpretaciją. Kas jus žavi folklorinėje kūryboje?

A. J.: Folkloras visada suskamba puikiai. Tuo ir žavinga folklorinė muzika (na, bent jau lietuvių) – ji dažnai nėra techniškai sudėtinga, bet pasižymi didele emocine gelme ir paveikumu.

A. B.: Mūsų pirmajame koncerte skambėjo daina „Bėkit, bareliai“ bei įvairių sutartinių interpretacijos. Nežinau kodėl, bet mums visiems keturiems atrodo labai artimi tie dalykai, dažnai ir dainuodavome kartu. Tai kažkaip natūralu, gražu ir tikra. Sutartinės – savotiškas lietuviškasis minimalizmas, balsų susipynimas, sintezė, toks tarsi apibrėžtas neapibrėžtumas, kuris suteikia polėkio improvizacijai.

D. P.: Kazimieras kažkada mums visiems parodė šį kūrinį. Patiko ir nusprendėm paimprovizuoti jo motyvais. Folkloras – tai muzika, kuri yra mūsų kraujyje, todėl svarbu žinot, kokia ta muzika ir ją siųst vis tolyn. Ji savaip įdomi savo melodijomis, ritmais ir mes patys kartais grodami natūraliai panaudojam ritmiką ar intonacijas, girdimas liaudies dainose.

K. J.: Kiek pamenu, nuo pat pradžios mūsų skambesys kiek priminė liaudies muziką, tad nusprendėme ją painterpretuoti. Man tai labai artimai siejasi su improvizacine ir džiazo muzika. Etnomuzika, man regis, yra natūralus ir autentiškas žmonių noras laisvai reikšti save per muziką, komunikuoti, atrasti savo išskirtinį balsą ar skambesį. Petras Zelanskas taip pat turi savą atlikimo manierą ir improvizacinių momentų. Ši daina labai įstrigo dėl Petro atlikimo. Taip pat joje gausu įvairovės, kuri mažai ką bendra turi su mums įprasta Vakarų muzikos estetika.

Albumą pristatysite neįprastoje vietoje – Liepkalnio vandens saugykloje. Akustiškai tai pretenzinga erdvė, pasižyminti stipriu aidu. Kodėl ją pasirinkote? Ar nesibaiminat, kad gali nepavykti prisijaukinti erdvės ir garsas nesklis taip, kaip norėtųsi jums patiems?

A. J.: Buvom apie šią erdvę girdėję, o mūsų puikios vadybos dėka atsirado galimybė joje pagroti. Vandens saugykla labai pretenzinga, ir mūsų muzika joje neabejotinai skambės visiškai kitaip. Tiek kompozicijos, tiek poveikio atžvilgiais.

A. B.: Dėl akustikos saugykloje pernelyg nesibaiminame. Labiau net patys tarsi vaikai nekantraujame, kaip ten viskas bus. Be to, koncertus įrašinėsime ir, jeigu viskas sklandžiai pavyks, galbūt turėsime antrąjį „Katarsis4“ albumą, kuris bus įrašytas pirmojo albumo pristatymo metu.

D. P.: Visada domino Liepkalnio vandens saugykla. Nei vienas ten anksčiau nebuvom nebuvę, bet apie neįtikėtiną akustiką girdėjom. „Vilniaus vandenys“ suteikė galimybę ten daryti albumo pristatymą. Manau, kad šansas pagroti tokioje erdvėje kelia ne baimę, o tikrai didelį džiaugsmą.

Kaip ir kur bus galima įsigyti jūsų albumą?

A. J.: Albumas jau išleistas tiek CD, tiek skaitmeniniu formatu. Esame laimingi, kad mūsų debiutinio albumo išleidimu pasirūpino „NoBusiness Records“ kompanija. Jų svetainėje jau galima įsigyti mūsų kompaktinę plokštelę. Ją įsigyti galite ir susisiekę tiesiogiai su mumis. Taipogi albumo bus galima paklausyti „Spotify“, „Bandcamp“, „Pakartot“ ir kitose platformose. Be abejo, visi norintys CD galės įsigyti artėjančiame koncerte.


0