„Yaga gathering“: kur prasideda ir kur tęsiasi kūrybinės jungtys

  • 2019 m. rugpjūčio 5 d.

Kalbino Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė

Vienas magiškiausių festivalių Lietuvoje, telkiantis įvairiabriaunę kūrybą nuo chill out, world, psytrance muzikos iki ilgam įsirašančių meninių reginių, vizualių pasirodymų ir instaliacijų. Prasidėjęs dar 2003 m., šiemet rugpjūčio 15–19 d. „Yaga gathering“ vėl suburs gausybę atlikėjų ir kūrėjų iš viso pasaulio, žavėdamas ne tik programa, bet ir klausytojais, kurie čia gūsiais vyksta ir iš svečių šalių. Nuo pat pirmojo apsilankymo pakerėjo visuotinis bendruomeniškumas ir sąmoningumas: nei festivalio metu, nei po jo miške šiukšlės nerasi. Kalbamės su vienu iš pagrindinių organizatorių, kuruojančiu chill out erdvę, TADU INGILEVIČIUMI.


Esi ir organizatorius, buriantis savitus, kokybišką muziką kuriančius atlikėjus, ir atlikėjas, pasivadinęs Zvh. Kaip galėtum apibūdinti savo paties muziką? Nuo ko pradėjai, ką pasitelki kaip kūrybinę medžiagą, ar tavo kūryboje daugiau logikos, ar intuicijos?

Netinka man atlikėjo apibūdinimas – esu muzikos „selektorius“, mėgaujuosi įvairių atlikėjų kūryba ir tuo mėgavimusi dalinuosi su platesne auditorija. Ar tai būtų festivalis, klubas, kavinė, rūsys, ar dėvėtų rūbų parduotuvė. Pagrindinis garso šaltinis – vinilinės plokštelės, kurių stilistika varijuoja gana plačiai, bet iš esmės neliečia masinės muzikinės kultūros.

Daug dirbi su įvairiausių atspalvių ir požanrių intelektualiąja elektronika, jos atlikėjais iš viso pasaulio. Ar jaučiasi, kad Lietuvoje tokios muzikos poreikis išaugęs?

Hm... nelabai žinau, nes jau daugiau nei 5 metus negyvenu Lietuvoje ir lankausi tik retkarčiais. Kiek matau, randasi daug naujų įdomių vietų ir atlikėjų.

Ar festivalis „Yaga gathering“ visuomet turėjo chill out sceną? Kiek metų esi jos kuratorius? Kaip metams bėgant keitėsi chill out scenos koncepcija?

Kiek žinau, chill out scena visada buvo „Yaga gathering“ dalis ir iki šių dienų scena išliko toje pačioje vietoje. Aš ją kuruoju jau kokius 8 metus. Koncepcija kito stilistiškai platėdama ir aprėpdama įvairesnius žanrus chill out ribose, labiau liečiant akademinę pusę. Pagrindinis dėmesys skirtas gyviems pasirodymams: šiemet turėsime net 46 skirtingų atlikėjų, DJ ir selektorių pasirodymus, iš kurių 33 – gyvai. Džiugu, kad pavyko ryškiai pakelti scenos garso ir apipavidalinimo kokybę – dėl to galime nesijaudindami kviesti įdomesnius atlikėjus su sudėtingesniais pasirodymais, reikalaujančiais kokybiško pasirengimo, kad ir esant vidury miško. Ir labai džiugu, kad atlikėjai, groję „Yagoje“, kitąmet jau patys siūlosi atvykti.

Kokios muzikinės pažintys buvo įspūdingiausios? Ar buvo atlikėjų, kuriuos kviesdamas groti beveik nesitikėdavai teigiamo atsakymo, bet jį gaudavai?

Daugelį atlikėjų, kuriuos kviečiu groti „Yagoje“, jau būnu matęs gyvai ir dažniausiai po pasirodymo mėgstu prieit pakalbint ir tarp kitko užsimint apie „Yaga gathering“. Na, iš įspūdingesnių gal buvo pažintis su Geiru Jenssenu (Biosphere) po jo naktinio 4 valandų koncerto viename Berlyno ambiento festivalyje. Teko atlikėjui prisipažint, kad visgi kažkurią dalį grojimo pramigau (buvo laisvų lovų, tai priguliau). Bet atlikėjas buvo supratingas. Taip pat užsiminiau apie „Yaga“, bet mano ekspromtu sugalvotas honoraras įspūdžio nepaliko. Nors ir norėjo supažindinti su netoliese buvusiu savo vadybininku ir po to siūlė bandyt laimę jam parašant, bet iki šiol taip ir nesiryžau.

Taip pat buvo įdomi pažintis su Rodu Modellu (Deepchord) viename Lenkijos festivalyje, kur net vietiniai jo gerbėjai pamanė, kad aš jo vadybininkas, ir bandė mane įkalbėt, kad Rodas Modellas pagrotų Varšuvoje. Dar buvo įdomi pažintis su Robertu Richu per jo pasirodymą Rygoje ir po kiek metų „miego koncerte“ Kopenhagoje. Bet jis yra labiau uždarų patalpų atlikėjas, geriausiai skamba erdvėje su gera akustika – „Yagoje“ būtų sudėtinga įgyvendinti 8 valandų miego koncerto reikalavimą, kad aplink nesklistų pašaliniai garsai.

Ar dar dažnai tenka kviesti atlikėjus pačiam, ar jau susidaręs tam tikras branduolys, kuris varijuoja kas keletą metų pasipildydamas naujais kūrėjais?

Kasmet ieškau naujų atlikėjų ar bandau išpildyt savo svajonių atlikėjų sąrašą. Dabar, gyvenant Berlyne, tenka aplankyti daug įdomių renginių ir festivalių, kur išgirstu ir pamatau gausybę naujų ir svajonių atlikėjų, kuriuos pavyksta pasikviest. Taip pat ieškau ir naujų lietuvių atlikėjų, kuriuos kažkodėl sudėtinga surast, jie užsislėpę, pavyksta nebent per rekomendacijas. Tarkime, šiemet iš 46 pasirodymų 23 dar iki šiol negroję „Yaga gathering“ chill out erdvėje.

Kas organizuojant tokius renginius sunkiausia?

Man tikriausiai sunkiausia ta biurokratinė dalis: pildyt popierius, lenteles ir atsakinėt į įvairius laiškus su užklausimais. Tam tenka sukaupti daug motyvacijos.

Ar galėtum pasidalinti vienu kitu nuotykiu iš festivalio?

Net nežinau, kažkaip geriausia būna, kai be nuotykių viskas vyksta... Kartais tekdavo ieškot atlikėjų po festivalio teritoriją, o jie sau atsipalaidavę repetuoja prie savo namelio, kai pasirodymas už 10 minučių. Arba: Ulricho Schnausso lagaminas neatkeliauja į Vilniaus oro uostą ir tenka festivalio teritorijoje ieškoti pamainos atlikėjo turėtiems kontroleriams ir kitiems reikmenims. Kadangi festivalis suburia gausybę atlikėjų, ta pamaina buvo rasta operatyviai. Ar kažkuriems atlikėjams neatkeliavo didžeridū dūdos, tai irgi teko bėgiot ir ieškot, kur buvai užmatęs grupelę žmogelių, džeminančių su tomis dūdomis.

Kas tave patraukė Berlyne?

Berlyne gyvenu jau kokius 4 metus. Atkeliavau čia labiau su humanitarine misija – prisidėt prie „Humanos“ vykdomų vystymo darbų besivystančiose / skurstančiose šalyse, ir, žinoma, dėl to, kad Berlynas yra elektroninės muzikos sostinė. Manau, šitas pasirinkimas buvo labai teisingas: atradau daug įdomių atlikėjų bei erdvių, pamačiau daugelį savo svajonių atlikėjų, kurių Lietuvoje iki šiol nėra buvę.

Žinau, kad ir Berlyne organizuoji renginius. Ar galėtum glaustai palyginti alternatyviosios elektronikos, urbanistinės muzikos situaciją ten ir Lietuvoje?

Na, sudėtinga palyginti, nes neteko girdėt, kad Lietuvoje kas nors organizuotų renginius dėvėtų drabužių parduotuvėse. Vokietijos „Humanose“ per metus suorganizuoju apie 30 įvairios apimties renginių: ar tai būtų tiesiog 2 valandų renginukas vintažo skyriuje, ar 8 valandų renginys lauke, miesto centre, priešais parduotuvę; visa muzika – nemasinė elektronika su gyvais ar didžėjų pasirodymais.

Tiesa, Berlyne, kaip ir Vilniuje bei tikriausiai visoje Lietuvoje, jei vakare ar, neduok Dieve, po 22 valandos tavo muziką girdi kaimynai, apsilankys policija ir reikės geruoju mažinti garsą arba baigti vakarėlį – tai yra normalu. Organizatorius turi prieš renginį susitart su kaimynais arba pasirūpinti, kad skleidžiami garsai niekam netrukdytų.

Kokios šiųmetinės chill out scenos linkmės, vyraujantys stiliai? Kas šiemet skambės?

Nelabai mėgstu kalbėt apie stilius, nes juos dažnai sudėtinga nusakyti, ypač šiuolaikinėje muzikoje, kur stiliai labai persipynę. Bus daug puikių gyvų pasirodymų, taip pat įvedėme ir keletą atlikėjų su audiovizualiniais pasirodymais. Man netgi bus sudėtinga aplankyt kitas scenas, nes norėsis pamatyt visus savo scenos pasirodymus nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto. Gal kiek labiau akcentuojam Peterio Brodericko pasirodymą kaip multiinstrumentinį, nes atlikėjas gros pianinu, elektrine ir akustine gitaromis, smuiku bei dainuos. Jo kūryba išleista leible „Erased tapes“, kuris dirba su tokiais atlikėjais kaip Nilsas Frahmas, Jonas Hopkinsas, Olafuras Arnaldsas... Karstenas Pflumas – labiau IDM stilistikos klasikas. Atminty turėtų įstrigti Phurpa trio iš Rusijos su tibetietiško gerklinio droninimu bei tibetietiškom dūdom. Italo The Nent audiovizualinis ir šokio performansas – atlikėjas, gyvai grojantis būgnais, hipnotizuoja ir šokiruoja. O apie visa kita daugiau – čia.


0