Druskininkuose bus galima pasinerti į transformuojančias audiovizualines patirtis

  • 2019 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos kompozitorių sąjungos Tarptautinė menininkų rezidencija DAR kviečia į nemokamus koncertus, kuriuos rugpjūčio 5 ir 7 dienomis Druskininkuose surengs menininkai iš Austrijos, Graikijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Pirmadienį, rugpjūčio 5 d. 19 val. „Draugystės“ sanatorijoje (V. Krėvės g. 7) Šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ atliks trijų kompozitorių – Ramūno Motiekaičio (Lietuva), Andreaso Trobollowitsch (Austrija) ir Piotro Bednarczyk (Lenkija) specialiai šiam kolektyvui sukurtus kūrinius. Rezidencijoje kuriantys kompozitoriai ieškojo savito santykio su atlikėjais ir aplinka. Piotras Bednarczyk pasitelkė performatyvumą ir vizualiką, jungdamas akustinę ir elektroninę muziką, Andreasas Trobollowitsch eksperimentavo su garso faktūromis, judesiu, vietovės specifika, Ramūnas Motiekaitis kūrinyje atsidavė spontaniškai kūrybos tėkmei, žaidimui. Kompozitorių ir atlikėjų kūrybinio bendradarbiavimo rezultatas viešai bus pristatomas pirmą kartą.

Trečiadienį, rugpjūčio 7 d. 18 val. Druskininkų jaunimo užimtumo centre (Veisiejų g. 17) savo kūrinius pristatys kompozitoriai Dominykas Digimas (Lietuva) ir Yiorgis Sakellariou (Graikija / Lietuva). Dominykas Digimas rezidencijoje tyrinėjo Druskininkams būdingus garsus, iš jų dėliodamas vietiniu kontekstu įkrautą kompoziciją, o Yiorgis Sakellariou dirbo prie naujo kūrinio, interpretuodamas Absoliučios muzikos idėją.

Artėjant renginiui Dominyką Digimą ir Yiorgis Sakellariou kalbino Viktorija Damerell.


Ar ilgai vienas kitą pažįstate?

D. D. Pirmą kartą su Yiorgis kūryba teko susidurti prieš dvejus metus festivalyje „Jauna muzika“, kuriame jis atliko savo kūrinį „Silentium“. Tačiau artimiau susipažinome prieš mažiau nei metus, kai Yiorgis kuriam laikui apsigyveno Lietuvoje. Organizuodami elektroninių garso praktikų festivalį „Ahead“, pakvietėmeYiorgį jame pasirodyti. Labai apsidžiaugiau po koncerto gavęs dovanų kompaktinę plokštelę „Silentium“, kurioje įrašytas kūrinys, prieš porą metų sukėlęs daug malonių įspūdžių. O šių metų pavasarį pakviečiau Yiorgį įrašyti Jono Meko tekstą mano kūrinio „as it came into my little attic“ fonogramos partijai, taigi jo balsas visam laikui tapo visiškai neatskiriama šio kūrinio dalimi.

Yiorgis, ar dažnai tenka bendradarbiauti su kitais Lietuvos menininkais?

Y. S. Taip, dalyvauju įvairiuose projektuose, festivaliuose, rezidencijose. Bet kartu norėčiau kad to bendradarbiavimo būtų dar daugiau, esu atviras pasiūlymams.

Kaip atsidūrei Lietuvoje?

Y.S. Susidomėjau Lietuva pirmą kartą išgirdęs sutartines. Buvau pakerėtas ir tai sužadino norą sužinoti apie šį kraštą daugiau.

Kaip matai šią šalį dabar?

Y.S. Jau beveik dešimtmetį tyrinėju Lietuvą: jos kultūrą, muziką, žmones, gamtą, kalbą, istoriją, maistą. Yra tiek daug man dar nežinomo, jaučiu, kad dar galima daug atrasti. Tai nereiškia, kad idealizuoju savo patirtis. Tikiu, jog mačiau tiek teigiamas, tiek neigiamas šalies puses. Vis dėlto mano pirminis jausmas nepasikeitė – Lietuva man vis dar labai ypatinga vieta.

O kokie menininkai Jus įkvepia?

Y. S. Jų yra daugybė, bet norėčiau įvardinti režisierių Andrejų Tarkovskį. Jo filmai ir tekstai mane labai įkvepia, ypač jo požiūris į laiko tėkmę bei kūrybos, kaip pasiaukojimo, idėja.

D. D. Galėčiau paminėti šviežiausia įspūdį – prieš keletą savaičių teko lankytis René Magritte muziejuje Briuselyje. Šio dailininko skirtingų periodų darbai tarsi žodis žodin atliepdavo tai, apie ką šiuo metu galvoju – pradedant temomis, simbolių naudojimo būdais, baigiant apskritai vizualia, estetine raiška.

Dominykai, apie ką šiuo metu daugiausiai galvoji, būdamas kūrybiniame procese?

D. D. Šiuo metu mane labiausiai domina, kaip mes suvokiame laiko tėkmę: kaip suprantame muzikinį laiką, kuo jis skiriasi nuo patiriamo laiko aplinkos garsų apsuptyje. Pavyzdžiui, kaip koks nors objektas, įvykis ar garsas gali mus nukelti į praeitį, į prisiminimus, kurie stimuliuoja mūsų emocijas, kurios mums padeda arba kaip tik trukdo judėti į priekį. Mane domina, kaip garsu būtų galima valdyti klausytojo patiriamą laiko tėkmę koncerto metu.

O kalbant apie DAR rezidenciją, mano tikslas yra atrasti vieną labai tipišką Druskininkams garsą ir jį ištyrinėti kuo detaliau. Vaikštant po Druskininkų pagrindines gatves bei neišmindžiotus takus aplinkui esančiuose miškuose, po truputį dėliojasi bendras miesto garsovaizdžio įspūdis. Kadangi mieste dominuoja vandens garsai (atmetus miesto centro šurmulį), pagrindiniu klausymo lauku šioms dviem savaitėms taps vandens ir su juo sąlytį turinčių objektų garsyno tyrimas. Vanduo šiam miestui labai svarbus, jis jį supa iš visų pusių – Nemunas, Druskonio ežeras, Vijūnėlės tvenkinys, Ratnyčios upelis, laukiniai ežerai „Mergelių akys“, esantys Druskininkų miške, be viso to įvairūs mineraliniai šaltiniai. Kiekvienas iš šių vandens telkinių  turi savotišką simbolinę prasmę miestui, taip pat funkcionuoja kaip kurorto lankytojams teikiamų paslaugų įrankis. Šis garsų archyvavimas man asmeniškai rezonuoja su daugeliu prisiminimų, kuriuos sukelia lankomos vietos, jų garsovaizdis. Tos pačios vietos, prisiminus buvimą jose praeityje, nusispalvina vis kitomis spalvomis. Tie patys objektai, tarsi René Magritte paveiksluose „La Memoire“, kiek pakeičia pozicijas. Šį principą, mąstydamas apie būsimas kompozicijas, bandysiu taikyti ir buvimo DAR rezidencijoje metu.

O kuo rezidencijoje užsiimi tu, Yiorgis?

Y. S. DAR suteikia man galimybę užsiimti muzikos komponavimu, neapsiribojant konkrečiu rezultatu. Ta proga nusprendžiau pradėti naują kūrinį, daugiausiai inspiruotą Absoliučios muzikos idėjos, suformuluotos vokiečių muzikologo Carlo Dahlhauso. Ši idėja grįsta „meno-religijos“ sąvoka, instrumentinę muziką laikant tyriausia ir didingiausia, vedančia į estetinę kontempliaciją.

Noriu pamėginti išplėsti Absoliučios muzikos idėją perkeldamas dėmesį nuo instrumentinės kompozicijos į elektroakustinę. Kūrinys bus grįstas įvairiais lauko įrašais, darytais Vilniuje, Kaune, Elektrėnuose ir Druskininkuose.

Kalbant apskritai, kūryboje mane veda troškimas perkurti realybę, ją naujai įsivaizduoti ir išplėsti, atrasti tai, kas yra už mūsų matymo, materialaus pasaulio suvokimo ribų. Naudoju muziką, kaip įrankį tyrinėjant asmenines gelmes, peržengiant mums įprastos tikrovės ribas.

Ar vienas kito kūryboje randate kažką bendro?

D. D. Mūsų pagrindiniai raiškos laukai kiek išsiskiria, Yiorgis daugiausia dirba su lauko įrašais, o mano pagrindinė kūryba yra akustiniams instrumentams. Tačiau jo garsuose, manau, lengvai įžvelgtume labai „kompozitorišką“ santykį su garsine medžiaga.

Nors jo darbus galėtumėme įterpti į garso meno rėmus, Yiorgis kūryboje rasime labai daug muzikalios raiškos, kurią jis pateikia savomis priemonėmis. Vien tai, kad kalbėdamas apie savo kūrybą jis vartoja tokius muzikinius terminus kaip accelerando, diminuedo, subito ir kt., rodo, kad jis komponuoja aplinkos garsus, tarsi jie būtų akustinių instrumentų ansamblis. Taip pat jo kūriniuose dominuoja ir man nesvetimas atidumas detalėms, mikrogarsui, kuris bendroje jo kūrinių akustinėje visumoje atlieka, manyčiau, esminį vaidmenį.

Y. S. Pritariu dėl detalių ir subtilių niuansų. Kartu manau, abu galime vadintis „garso tyrinėtojais“. Abu eksperimentuojame su įvairiais garso šaltiniais, nuo lauko įrašų ir akustinių instrumentų, iki varpų ir žmonių balsų. Toks kūrybos būdas iš klausytojų reikalauja didelio atidumo, stipraus susitelkimo į muziką. Kitaip tai gali pasirodyti, kaip kažkas paprasto ar net nuobodaus. Ir galiu garantuoti, kad mūsų muzika yra kuo toliausiai nuo to!

Ko publika gali tikėtis iš artėjančio jūsų rezidencijos baigiamojo renginio?

Y. S. Galutinis renginys bus koncertas, arba jei naudosime įmantresnį pavadinimą – garso performansas. Publika gali tikėtis panirti į nematomą, paslaptingą pasaulį, pasiekiamą tik per atidų klausymąsi. Šis veiksmas, tikiuosi, pastūmės į holistinę, netgi transformuojančią patirtį.

D. D. Kiekvieną kartą įdomu stebėti publikos reakcijas per koncertą, o ypač po jo. Todėl nesinori sukelti lūkesčių, norisi, kad garsinio veiksmo metu įvyktų kuo autentiškesnės patirtys. Galėčiau tik paminėti, kad tai bus ir labai atpažįstami potyriai, ir tokie, kurių savos, plikos ausies pagalba niekada negalėtumėme patirti.


DAR rezidenciją organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjunga, remia Lietuvos kultūros taryba, Asociacija LATGA. Partneriai – Druskininkų jaunimo užimtumo centras, „Draugystės“ sanatorija.

LKS inf.

0