„Iš arti“ artėja

  • 2017 m. spalio 23 d.

Festivalio programa

Kaip ir kasmet, vieną lapkričio savaitę Kauno koncertines erdves užlies šiuolaikinės muzikos bangos. Ištikimiems orkestrinės, kamerinės muzikos ir lietuviško roko gerbėjams siūloma apsilankyti Kauno valstybinėje filharmonijoje, sekantiems muzikos ir vizualiųjų jungčių įvykius – užsukti į Kauno paveikslų galeriją, o norintys ne tik klausytis, bet ir aktyviai įsilieti į siautulingus ritmus, pajudėti – kviečiami į Žalgirio arenos kamerinę salę „Bosca“. Lapkričio 10-18 dienomis vykstančiame Kauno muzikos festivalyje „Iš arti“ – lietuvių autorių premjeros, žinomi ir nauji kolektyvų, kompozitorių bei atlikėjų vardai, akademinės ir pramoginės muzikos susipynimai.

Pirmajame festivalio koncerte daug dėmesio lietuvių muzikai ir jos metrams – Broniui Kutavičiui, Osvaldui Balakauskui ir Algirdui Martinaičiui. 8-9 dešimtmečiais sukurti minėtų autorių kūriniai –  „Dzūkiškos variacijos“, Koncertas obojui, klavesinui ir styginiams, „Muzikinė auka“ šiandien vadinami lietuvių moderniosios muzikos klasika, naujojo skambesio proveržiu. Programoje bus atliktas ir naujas Zitos Bružaitės kūrinys „Adagio“. Sumanymas parašyti melodingą, baroko, modernizmo ir džiazo elementus jungiančią kompoziciją kilo iš siekio simboliškai susieti trijų didžiausių Lietuvos miestų pajėgas (Vilniaus – orkestras, Klaipėdos – džiazo vokalinė grupė „Cappella’A“, Kauno – autorė, tai ir obojininko Roberto Beinario gimtasis miestas), taip pat –  emociniu išraiškingumu priartėti prie to paties pavadinimo Tomaso Giovanni Albinoni ir Samuelio Barberio pavyzdžių. Pirmoje programoje įsiterpusi XX amžiaus pradžioje anglų kompozitoriaus Gerald Finzi sukurta kompozicija „Eclogue“ – paskyrimas vingrios ir spalvingos fortepijoninės muzikos mėgėjams. Specialiai šiai programai kūrinį parengė pianistė Simona Zajančauskaitė. Koncerto puošmena – portugalų kilmės solistas Giovanni da Silva (Vokietija), kuris atliks Algirdo Martinaičio „Muzikinę auką“. Kūrinius diriguos jaunosios kartos lietuvių dirigentė Adrija Čepaitė. Muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto Grace (Austrija) absolventės veikla apima daug sričių –  grigališkojo choralo  ir senosios muzikos programas, orkestrinės muzikos patirtis Europos šalių orkestruose.

Dvi programos yra skirtos kamerinės muzikos mėgėjams. Projektas „Langas į Lietuvą“, apkeliavęs užsienio kraštus ir Lietuvos koncertų sales, pasižymi išskirtinai lietuvišku turiniu. Šios programos „krikštatėviai“ – Vokietijoje gyvenantis pianistas Gintaras Januševičius ir aktyviai koncertinę veiklą užsienyje bei Lietuvoje plėtojantys violončelininkas Glebas Pyšniakas ir smuikininkė Dalia Dėdinskaitė. Sumanymo tikslas – Lietuvos Nepriklausomybės 25-mečio fone kuo plačiau paskleisti seniau sukurtus ir naujus lietuvių kompozitorių kamerinius opusus. Todėl šiai programai pasirinktos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Stasio Vainiūno, Balio Dvariono, Vytauto Paltanavičiaus, Anatolijaus Šenderovo, Vytauto Barkausko, Zitos Bružaitės kompozicijos ir nauja, marinistinės tematikos Loretos Narvilaitės kompozicija „Pamatyk jūrą tolumoje“. 2015 metais atlikėjų iniciatyva startavusi programa „Langas į Lietuvą“ skambėjo Austrijojos, Čekijojos, Italijos, Ukrainos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos, JAV miestų klausytojams, o 2016 m. trio programa atlikta Lietuvoje. Festivalio „Iš arti“ programoje išgirsime šio projekto variaciją: greta M. K. Čiurlionio, L. Narvilaitės, A. Šenderovo, S. Vainiūno kompozicijų bus atliktas naujas Vidmanto Bartulio kūrinys „Melancholija“, kurį autorius anonsuoja trilerio dvasia: „...juodi kraujuotos tulžies lašai po truputį skaidrina būseną... melancholija...“ Festivalyje „Iš arti“ lietuvių muzikos klasiką ir naujienas interpretuos smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Glebas Pyšniakas ir pianistė Simona Zajančauskaitė.

Antroje kamerinėje programoje „Baltijos muzikos magija“ skambės latvių, estų kompozitorių kūriniai ir dvi lietuvių autorių premjeros. Kauno styginių kvarteto bičiulis Algimantas Kubiliūnas kvartetui sukūręs naują dviejų pjesių ciklą „Rami geltona šviesa“ pirmą kartą laužo ištikimybę abstraktiems kūrinių pavadinimamas (kaip antai – Kvartetas nr. 1, ir pan.) ir neria į romantinę muzikos garsų oazę. „Kitoks mano kvartetas... Be didelių dramų“, – teigia autorius, nuosekliai lig šiol savo muzikoje vartojęs ekspresyvią retoriką. Tuo tarpu jaunesnės kartos kompozitoriaus Raimundo Martinkėno anksčiau sukurtų opusų motyvai ir harmonijos atgims naujame kameriniame kūrinyje „Mišios be žodžių“. Šioje kamerinėje programoje kartu su Kauno styginių kvartetu muzikuos Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisteris, klarnetininkas Mārtiņš Circenis ir pianistė Šviesė Čepliauskaitė. „Grojantis su degančia aistra ir stebinančiu tikslumu“, – taip Circenį pristato Latvijos radijo programa „Klasika“. Tuo tarpu Šviesės Čepliauskaitės grojime muzikologė Alina Ramanauskienė teigia atradusi išskirtinį ir pagarbų dėmesį atliekamų kūrinių autoriams.

Festivalis kviečia apsilankyti unikalioje Kauno paveikslų galerijos bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ parodoje „Didžioji pramonė“. Garso instaliaciją parodai sukūrė kompozitorius, garso ir vaizdo menininkas Arturas Bumšteinas. Kūrinys „Molinės gerklės“ įkvėptas rusiškosios „Didžiosios medicinos enciklopedijos“ (1960) priedo – plokštelių rinkinio, kuriame užfiksuoti aritmiški širdies tonai, psichiatro pokalbiai su ligoniais, kvėpavimo ir kalbos sutrikimai. Šiuos „pasisakymus“ transliuoja garsiakalbiai, įtaisyti dekoratyvinėse vazose. Lietuvos keramikų ankstyvuoju sovietmečiu sukurtų vazų pavadinimai iškalbingi – „Bulviakasis“, „Pionieriai iškylauja“, „Gyvulininkystės ūkis“, „Kauno HE statyba“, „Penkiolika respublikų“. Parodą ir jos „mažąsias istorijas“ pristatys kuratorė Auksė Petrulienė.

Muzikinė kelionė po Lotynų Ameriką kartu su ansambliu „Yurgaki“ kvies nerti į energingą Lotynų muzikos ir šokių pasaulį. Pirmą kartą Baltijos šalyse charizmatiški svečiai iš saulėtosios Barselonos. Afro-Karibų ritmai, Afro-Kolumbijos tradicinė muzika bei šiuolaikinė improvizacija – taip galima trumpai pristatyti Ispanijoje reziduojančią grupę „Yurgaki“, kurios įkūrėjas – iš Kolumbijos kilęs ir šiuo metu Barselonoje šaknis įleidęs multiinstrumentininkas bei kompozitorius Nicolas Cristancho. Kiti ansamblio nariai: trimitininkas iš Čilės Sergio Contreras, Venesuelos dainininkė Ahyvin Bruno, Urugvajuje gimęs perkusininkas Marcio Ramirez, Kubos kilmės kompozitorius, kontrabosininkas Alex Valdés, Ekvadoro perkusininkas Andrés Portalupi, Barselonoje labiausiai žinomas kaip kokybiškos salsos muzikos atstovas. Muzikuojančių linksmuolių komandą sudaro skirtingų tautybių muzikantai, kurie turi bendrą tikslą – atskleisti multikultūriškumą ir muzikos tradicijų įvairovę. Ansamblio nariai sako, kad jų muzika, tai – „energija ir eksperimentai“, o patys jie „kvėpuoja ritmu“.

Paskutinis renginys – Laimučio Vilkončiaus roko opera „Eglė“. Siužetą spektakliui apie Eglę žalčių karalienę aštuntajame dešimtmetį sukūrė poetas ir dramaturgas Sigitas Geda. Jis savitai atpasakojo populiariosios pasakos turinį, paliesdamas giluminius žmonijos santykių klodus, gamtos stichijų susidūrimus ir baltiškuosius simbolius. „Eglė – mano gyvenimo kūrinys“, – teigia kompozitorius Laimutis Vilkončius apie savo darbą, kuriame logiškai ir emociškai jautriai klojami tembrų, harmonijų ir melodijų kontrapunktai. Koncertinį roko operos atlikimą pristatys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius), Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai (vadovas Artūras Novikas), choras „Bel canto“ (vyr. dirigentas ir meno vadovas Egidijus Kaveckas), solistai – Monika Pundziūtė, Jeronimas Milius, Vladas Bagdonas, Česlovas Gabalis, Tadas Girininkas, Mindaugas Zimkus, dirigentas – Gintaras Rinkevičius.

Organizatorių inf.

0