Projekto „Muzika kaip kinas“ iniciatoriai – režisierius Audrius Stonys ir dirigentas Ričardas Šumila – kviečia klausytojus susipažinti su kultūrinio gyvenimo paraštėse belikusia Lietuvos kino muzika, kuri nauju pavidalu atgims šių metų rugsėjo 12 d., šeštadienį, 20 val., renesansinėmis arkomis papuoštame Vilniaus Technikos bibliotekos kiemelyje (Šv. Ignoto g. 6). Renginio metu bus atlikti fragmentai iš XX a. 6-ojo deš. pab.–XXI a. pr. Lietuvos kino filmų, kuriems muziką kūrė Viačeslavas Ganelinas, Giedrius Kuprevičius, Algimantas Apanavičiaus, Eduardas Balsys, Bronius Kutavičius, Vytautas Barkauskas, Algimantas Bražinskas, Faustas Latėnas, Laimis Vilkončius, Giedrius Puskunigis, Anatolijus Šenderovas ir Juozas Širvinskas.

Pasak organizatorių, Lietuvos kinas istoriniame Vakarų kultūros kontekste yra savitas meno reiškinys. Tai nedaugiažodis, poetinis kinas, sėmęsis įkvėpimo iš Antano Sutkaus, Algirdo Rakausko, Aleksandro Macijausko, Algimanto Kunčiaus juodai baltos fotografijos estetikos ir kūręs savo pasaulio vaizdavimo kanonus. Tačiau dažnai nuskamba, kad Lietuvos poetinio kino reikšmė yra nepakankamai įprasminta ir suvokta. O ypač užmirštamas kino muzikalumas, kartu ir kinui muziką kūrę kompozitoriai.

Kompozitorius kino kūrimo procese yra istorijos pasakotojas, kuris aiškina ir padeda suprasti, kas vyksta, kuris koreguoja, papildo ir sustiprina vaizdo reikšmes, kryptingai kreipdamas žiūrovų suvokimą. Antanas Kučinskas sako, kad „muzika kine yra sufleris, tarsi titrai, kurie padeda perskaityti vaizdą. Muzika užtikrina psichologinį komfortą, atriboja nuo dirgiklių ir sufokusuoja dėmesį į ekraną”. 

Projekto iniciatorių teigimu, poetinis lietuvių kinas visada turėjo gyvą ir jautrų santykį su muzika. Pasaulyje, kino kūrimo procese, nėra įprasta muzikos įrašus daryti gyvai kino studijoje, stebint filmuotą medžiagą, tačiau vietinėje terpėje tokia praktika buvo tipiška: Vilniuje, Žvėryne, Birutės gatvės 18-ame pastate, kuris dabar yra visiškai apleistas, buvo labai geros akustikos salė, kur orkestras, žiūrėdamas filmą, čia ir dabar gyvai grodavo ir įprasmindavo vaizdą. Taip garso takelius filmams kurdavo Henrikas Šablevičius, Robertas Verba, muzika reaguodavo į režisieriaus pastabas kūrinių atlikimo metu.

Šis projektas gimė iš troškimo atgaivinti lietuvių kino meno pilnatvę – džiaugtis ne tik vaizdu, bet iškelti ir sureikšminti filmų muziką bei jos kūrėjus. Pagrindinis sumanytojų tikslas – supažindinti visuomenę su Lietuvos kompozitorių muzika kinui, kuri koncertinėse situacijose praktiškai neatliekama. Audrius Stonys ir Ričardas Šumila siekia atkurti poetinį nacionalinio kino grožį, atkartojant gyvą santykį tarp muzikos ir vaizdo, būtent tą tradiciją, kai kino muzika gimsta čia ir dabar.

Projekto kūrėjai publikai pristatys originaliai sudėliotą Lietuvos kino muzikos ir vaizdo karpinių mozaiką. Koncerte bus galima išgirsti ir pamatyti fragmentus iš filmų „Mano vaikystės ruduo“ (rež. Gytis Lukšas, muz. Viačeslovas Ganelinas; 1977), „Gražuolė“ (rež. Arūnas Žebriūnas, muz. Viačeslovas Ganelinas; 1969), „Naktibalda“ (rež. Arūnas Žebriūnas, muz. Viačeslovas Ganelinas; 1973), „Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys, muz. Giedrius Kuprevičius; 1972) , „Virto ąžuolai“ (rež. Gytis Lukšas, muz. Giedrius Kuprevičius; 1976), „Avinėlio vartai“ (rež. Audrius Stonys, muz. Giedrius Puskunigis; 2014), „Mažos mūsų nuodėmės“ (rež. Henrikas Šablevičius, muz. Bronius Kutavičius; 1979), „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, muz. Bronius Kutavičius; 1983), „Žolės šaknys“ (rež. Gytis Lukšas, muz. Bronius Kutavičius; 1988), „Žydrasis horizontas“ (rež. Vytautas Mikalauskas, muz. Eduardas Balsys; 1957), „Adomas nori būti žmogumi“ (rež. Vytautas Žalakevičius, muz. Eduardas Balsys; 1959),  „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis, muz. Faustas Latėnas; 1992), „Kelionė į rojų“ (rež. Arūnas Žebriūnas, muz. Laimis Vilkončius; 1980), „Jausmai“ (rež. Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius, muz. Vytautas Barkauskas; 1966), „Atpildo diena“ (rež. Algimantas Puipa, Stasys Motiejūnas, muz. Vytautas Barkauskas; 1975), „Vilniaus getas“ (rež. Audrius Juzėnas; muz. Anatolijus Šenderovas; 2006), „Moteris ir keturi jos vyrai“ (rež. Algimantas Puipa, muz. Juozas Širvinskas; 1983), „Vilko dantų karoliai“ (rež. Algimantas Puipa, muz. Juozas Širvinskas; 1997), „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. Vytautas Žalakevičius, muz. Algimantas Apanavičius; 1965), „Sodybų tuštėjimo metas“ (rež. Almantas Grikevičius, muz. Algimantas Apanavičius; 1976), „Laimingas laimės neradęs“ (rež. Algirdas Araminas, muz. Algimantas Apanavičius; 1973), „Paskutinė atostogų diena“ (rež. Arūnas Žebriūnas, muz. Algimantas Bražinskas; 1964) ir kt. 

Pasiruošimas šiam kūrybiniam darbui buvo itin intensyvus. Nacionalinės premijos laureatas, dokumentinio kino režisierius Audrius Stonys kuria naują, savąją dramaturgiją turėsiantį projekto filmą. Jį sudarys archyvinių kino juostų ištraukos, sinchronizuotos su gyvai atliekama kino muzika, ir šviežiai filmuota pokalbių su kompozitoriais medžiaga. O 2015 metais jaunojo menininko kategorijoje „Auksinį scenos kryžių“ pelnęs dirigentas Ričardas Šumila atlieka milžinišką, atkuriamąjį darbą, rengdamas kino muzikos partitūras ir ruošdamas partijas visiems orkestro muzikantams. 

Projekto „Muzika kaip kinas“ sumanytojams teko įsitraukti į pinklų, detektyvinį kino muzikos rankraščių paieškos procesą. Lietuvos kino studijos panaikinimas privertė konstatuoti faktą – nacionalinės kino muzikos rankraščiai neturi savo užsitarnautos lentynos. Šiuo metu ji tiesiog neegzistuoja, bet projekto organizatoriai vis dėlto tikisi, kad ji nebuvo sunaikinta. Tik keli kompozitoriai, pavyzdžiui, Algimantas Apanavičius ir Giedrius Puskunigis, galėjo pasidalinti savo asmeniniuose archyvuose esančia medžiaga – partitūromis, įrašais. Tačiau daugelio kitų autorių kino muzikos rankraščiai ar bent juodraštinės jų versijos yra dingusios, todėl muziką teko atkurti tiesiog klausant ir analizuojant garso įrašus. „Lietuvos filmų muzika yra užmiršta ir šiuo metu egzistuoja kažkur pogrindyje“ – teigia kompozitorius Algimantas Apanavičius, kartu išryškindamas itin pozityvią ir produktyvią projekto organizatorių iniciatyvą į dienos šviesą ištraukti voratinkliais apvytą kino muziką. 

Koncerte dalyvaus saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir džiazo vokalistė Neda Malūnavičiūtė, kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas Romualdas Gražinis) ir Jaunimo simfoninis orkestras, kurio 30 atlikėjų subūrė dirigentas Ričardas Šumila: Toma Bandzaitytė, Ieva Staniulytė, Ieva Daugirdaitė, Žydrė Ovsiukaitė, Justina Šalkauskaitė, Marija Pranskutė, Nadėžda Ochrimenko, Anna Kasperovič, Lora Kmieliauskaitė, Deimantė Merkevičiutė, Ugnė Petrauskaitė, Dalia Sakavičiūtė, Greta Staponkutė, Arnas Kmieliauskas, Kotryna Šiugždinytė, Rūta Balčiūtė, Aurelijus Užameckis, Tomas Girskis, Vytautas Oškinis, Ugnius Dičiūnas, Ernestas Šidiškis, Gediminas Abaris, Joana Daunytė ir kiti.

Bilietus platina www.bilietai.lt 

LMIC inf.