Bronius Kutavičius

Praeities laikrodžiai

Sukūrimo metai: 1977
Trukmė: 16′
Instrumentuotė: gui-2vn-va-vc

Natų leidiniai:
Leningrad: Sovetskij kompozitor, 1984

Įrašų leidiniai:
LP Melodija C10-12535-36, 1979
CD Integration: ambitus Musikproduktion Hamburg amb 96 801, 1999
CD Lietuvos muzikos kontekstai I. Avangardo pamokos. - Vilnius, Muzikos informacijos ir leidybos centras LMIPCCD065-066, 2011


Šiame kūrinyje Kutavičius sugrįžta prie praeities temos – prie laiko idėjos, mat abi dalys vaizduoja laikrodžius: pirmoji – „saulės laikrodį“, o antroji – „smėlio laikrodį“. Pirmosios dalies muzika veržli ir atliekama tarsi improvizuojant; tai – „spalvoto triukšmo“ muzika. Tuo tarpu „smėlio laikrodžio“ muzika griežtai struktūruota, kupina daugybės specifinių garso efektų, kuriamų pasitelkiant įvairias griežimo styginiais technikas.

Pirmojoje dalyje kompozitorius naudoja neįprastą septynių dinamikos verčių sistemą, kurioje ilgiausios ritmo vertės yra tyliausios, o trumpiausios – garsiausios. Maži judesiai susilieja į penkiabalsį kontrapunktą, kuris tolydžio greitėja ir tirštėja. Komplikuotas judėjimas staiga sustoja ir lieka skambėti vienas smuikas, prie jo vėliau vėl prisijungia kiti balsai. Kurį laiką savo linijas tęsia tik styginių kvartetas, o gitara retsykiais įsiterpia grodama intervalus ir akordus. Palaipsniui gitara perima pasakojimą, kurį komentuoja keturi homofoniškai skambantys balsai. Dalies pabaigoje skamba repriza – sugrįžtama prie „pirmojo“ laiko. Pirmos dalies formą galima būtų apibūdinti kaip vieną saulės laikrodžio „apsisukimą“.

Antroje dalyje dinamikos vertės apsiverčia: dabar ilgiausios trukmės yra garsiausios, o trumpiausios – tyliausios. Žemas tremolo, griežiamas ant tiltelio šono, tampa triukšmo ostinato, jam atitaria pirštais į gitaros korpusą mušamas ritmas ir plektru užgaunamų stygų akcentai.

Raminta Lampsatis

0