Koncertas Nr. 1

CD Lietuvos muzikos kontekstai I. Avangardo pamokos. - Vilnius, Muzikos informacijos ir leidybos centras LMIPCCD065-066, 2011

Koncerte klarnetui ir orkestrui Nr. 1, kurio premjera įvyko 1961 metais, Benjaminas Gorbulskis pirmasis iš Lietuvos kompozitorių panaudojo dvylikatonę techniką. Ja pagrįsta pirmoji antrosios koncerto dalies tema, eksponuojama originaliu ir transformuotu pavidalu iškart keliose tonacijose skirtingose orkestro partijose, kurių vienalaikis derinys sukuria politonalius sąskambius. Kompozitorius vengė „grynos dodekafonijos“ ir plėtodamas teminę medžiagą stengėsi išlaikyti tonacinį pagrindą. Dvylikatonė technika čia vartojama ne kaip nuoseklus muzikinės medžiagos organizavimo principas, bet kaip negatyvų emocinį atspalvį turintis disonansinis elementas (antroji koncerto dalis pavadinta „Sielvartas“), aštriai kontrastuojantis su tonalia kalba parašytų kraštinių dalių optimizmu ir žvalia nuotaika („Polėkis“ ir „Humoras“) – tokia priemonė dažnai sutinkama sovietinių pokario kompozitorių kūryboje.

Serijinę techniką, polifoninio plėtojimo būdus ir nestandartinę orkestro instrumentų sudėtį kompozitorius naudojo ir vėlesniuose koncertinio žanro kūriniuose – Antrajame koncerte fleitai ir orkestrui (1964), Koncerte-fantazijoje obojui ir orkestrui (1966), dviejuose koncertuose saksofonui ir orkestrui (1969 ir 1974), Koncerte altui ir kamerinei grupei (1971) ir kt.

Veronika Janatjeva