Linas Rimša

Linas Rimša (g. 1969) mokėsi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje muzikos teorijos specialybės. 1987-1993 m. studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Vytauto Barkausko klasėje, 1995-1996 m. - Danijos Karališkojoje muzikos akademijoje, prof. K. A. Rasmusseno klasėje. 1997 m. įgijo muzikos magistro laipsnį Lietuvos muzikos akademijoje. 1991-1993 m. buvo džiazo ir šiuolaikinės muzikos laidų vedėjas, programų direktorius radijo stotyje „Radiocentras“. 1996-2002 m. dėstė M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, 1992-1995 m. ir nuo 2002 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Linas Rimša kuria muziką kino filmams, dramos spektakliams, videoinstaliacijoms, prodiusuoja popmuzikos albumų leidybą, yra pripažintas aranžuotojas. Nuo 2001 m. su savo grupėmis koncertuoja įvairiuose džiazo ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose. Jo kūryba skambėjo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Anglijoje, Airijoje, Olandijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Australijoje. Parašė knygą „Džiazo improvizacijos pagrindai“ (2000), knygos „Džiazo istorija“ (2001) koordinatorius ir bendraautorius. 2005 m. už muzikinę veiklą Linas Rimša buvo įvertintas „Mūzų malūno“ prizu. 2008 m. apdovanotas Nyderlandų Karalystės Oranje-Nassau Riterio ordinu. 2009 m. laimėjo „Sidabrinės gervės“ prizą už geriausią muziką kino filmui. Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamuose Metų kūrinių rinkimuose 2013 m. pelnė prizą už geriausią chorinį kūrinį („Missa Lituana“). 2018 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, 2019 m. –  Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Pasak paties kompozitoriaus, savo kūryboje jis mėgsta derinti „tarsi nieko bendra tarpusavyje neturinčius dalykus ar reiškinius“, ieškoti netikėtų jungčių. Pastaruoju metu jį labiausiai domina acid džiazas bei jo sąveika su įvairiausiais kitais muzikiniais stiliais, tokiais kaip world music, klasikinė ir šiuolaikinė akademinė muzika. Savo koncertines pjeses Linas Rimša grindžia griežtai apskaičiuotomis struktūromis (aukso pjūvio principu, fraktalinėmis konstrukcijomis ir pan.), pasitelkia sudėtingą numerologinį simbolizmą - nors pats muzikos skambesys nėra komplikuotas, artimesnis veikiau naujojo tonalumo estetikai.