Ričardas Kabelis

1977-1982 m. Ričardas Kabelis studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasėje, nuo 1983 m. gilina žinias šios akademijos stažuotėje ir aspirantūroje. 1984 m. įsteigia „Druskininkų kamerinės muzikos dienų“ festivalį ir jam vadovauja iki 1990 (nuo 2000 m. – „Druskomanija“). 1987-1990 m. rengia ir leidžia muzikos publicistikos rinkinį „Jauna muzika“, už teorinę studiją „XX a. orkestro kūrinių tembro dinamika“ įgyja humanitarinių mokslų daktaro laipsnį (1988), pelno Lietuvos kultūros ir meno premiją (1989). 1990 m. išvykęs į Vokietiją, pirmasis iš lietuvių kompozitorių skaito paskaitas apie Lietuvos kompozitorių mokyklą Darmštadto tarptautiniuose naujosios muzikos kursuose, Tiubingeno, Ciuricho ir Vienos universitetuose. 1991-1996 m. jo kūriniai ir mokslo projektai pelno Vokietijos akademinių mainų tarybos (DAAD), Badeno-Viurtembergo Švietimo fondo premijas ir stipendijas. 1994-1995 reziduoja Meno akademijoje „Schloss Solitude“ ir Karlsrūjės Meno ir medijų technologijų centre. 1991-1994 m. Štutgarto Muzikos ir teatro akademijoje Ričardas Kabelis asistuoja prof. Helmuth Lachenmann paskaitose, dėsto Štutgarto universitete.

1993 m. Ričardo Kabelio Invariacijos styginių kvartetui pelno tarptautinio kompozicijos konkurso „Stille Musik“ Bosvilyje (Šveicarija) pirmąją premiją. Kompozitoriaus valia, konkurso finale Bosvilio katedroje kūrinį atlieka Valstybinis Vilniaus kvartetas. 1994 m. Vokietijos naujosios muzikos įrašų leidykla td.records išleidžia jo autorinę plokštelę (pirmoji autorinė lietuvių šiuolaikinio kompozitoriaus užsienyje). 1997 m. Frankfurto, Manheimo, Štutgarto, Kelno, Leipcigo ir Kaselio kino teatruose įvyksta Liudvigsburgo kino akademijoje pastatyto jo penkių kamerinių kūrinių filmo „Musica per camera“ premjeros. 1994-1996 m. Ričardas Kabelis, kartu su indų progamuotoju ir kompozitoriumi Sekhar Rama, plėtoja sferinės garso sklaidos idėją. Jo kūriniai implikuoja menines sinergijas: Jaunatis vyrų balsams ir mušamiesiems atliekama Izraelio skulptoriaus Micha Ullman grindinio skulptūros „New Moon“ atidengimo ceremonijoje (1996), tais pačiais metais jo Mini-Duo partitūros fragmentais japonų landšafto architektė Ayumi Han dekoruoja Nihonzaka (Japonija) nacionalinės magistralės požeminės perėjos skliautus. 1996-2004 m. Ričardui Kabeliui užsakyti kūriniai atliekami naujosios muzikos festivaliuose – Berlyno „MaerzMusik“, Štutgarto „Eclat“, „OpenSolitude“ ir „Klangraum“, Hamburgo „Klangfest“ ir „Novoflot“, Rotenburgo „Tage für Neue Musik“, Baden-Badeno „JetztMusik“, Berlyno „Ultraschall“. 2008 m. jo Asprom virtualiam trombonui premjera įvyksta ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienų LRT įrengtame Garso kube. Kūrinys Karlsrūjės (Vokietija) Meno ir medijų technologijų centre skelbiamas metų kūriniu. Tais pačiais metais Bergeno (Norvegija) Karališkoje koncertų salėje vykusiame šiuolaikinės muzikos festivalyje „New Nordic Highlights“, skirtame Ričardo Kabelio, Lasse Thoresen ir Magnus Lindberg kūrybai, įvyksta kompozitoriui užsakyto kūrinio Long Now norvegiškam smuikui (hardingfele) ir styginių kvartetui premjera.

Nuo 2008 m. Ričardo Kabelio kūrybinė veikla vėl plėtojama Lietuvoje. Sutelkęs Kūrybinių industrijų ir Europos struktūrinių fondų paramą, kompozitorius, drauge su jaunesniais kolegomis Tadu Dailyda ir Mantautu Krukausku, įgyvendina LMTA Muzikos inovacijų studijų centro įkūrimo projektą (2010-2013). Jo sumanyta ir centre įrengta Erdvinio garso sfera, pirmoji Šiaurės Rytų Europoje, tampa LMTA inovacijų vizitine kortele. 2013 m. Sfera pelno Europos Komisijos meno technologijų parodos pagrindinį prizą, 2014 m. įtraukiama į Lietuvos dizaino asociacijos geriausių darbų katalogą, 2016 m. jai suteikiamas Juliaus Juzeliūno vardas. Muzikos inovacijų studijų centrui Ričardas Kabelis vadovauja iki 2017 m. Jo inicijuotame „Sferos premjerų“ festivalyje (2015-2019) parengiamos Justės Janulytės, Osvaldo Balakausko, Ginto Kraptavičiaus, Vykinto Baltako, Ryčio Mažulio, Mindaugo Urbaičio ir Ričardo Kabelio kūrinių erdvinės premjeros. Nuo 2007 m. Ričardo Kabelio kūrybos klasėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuoja kelios dešimtys jaunųjų kūrėjų, nemažai jų tampa pripažintais menininkais – Tomas Kutavičius, Mykolas Natalevičius, Justina Repečkaitė, Raimonda Žiūkaitė, Goda Gužauskaitė, Jonas Jurkūnas, Agnė Matulevičiūtė, Matas Drukteinis, Agnė-Agnetė Mažulienė, Kristupas Bubnelis. Septyni iš jų įgyja LMTA meno daktaro laipsnį. 2010 m. kompozitorius sumano ir inicijuoja Nacionalinį moksleivių muzikos kūrinių konkursą „Mano nata“, pirmininkauja jo žiuri (iki 2023 m.), nuo 2023 m. – konkurso meno tarybai. Daugiau nei dvi dešimtys konkurso laureatų ir diplomantų renkasi kompozicijos studijas LMTA. Nuo 2010 m. Ričardas Kabelis renkamas Pasaulio naujosios muzikos asociacijos (ISCM) Lietuvos sekcijos tarybos nariu ir vicepirmininku, dalyvauja Erasmus+ ir Nord+ dėstytojų mobilumo programose, pirmininkauja meno doktorantūros projektų gynimo taryboms, kviečiamas Lietuvos ir užsienio muzikos institucijų ekspertu. 2022 m. Lietuvos muzikos visuomenei pristatomas kompozitoriaus mokinių kūrinių albumas. Tais pačiais metais jo kūryba aptariama muzikos teorijos konferencijoje „XXI a. lietuvių kompozitorių mokykla: Ričardas Kabelis ir mokiniai“. 2023-2025 Ričardas Kabelis eina LMTA kompozicijos katedros vedėjo pareigas.

Jo kūrinių atlikėjai – dirigentai Romualdas Gražinis, Martynas Staškus, Vytautas Lukočius, Gintaras Rinkevičius, Robertas Šervenikas, Juozas Domarkas, Robert HP Platz (Vokietija), Vicente Larrañaga (Čilė), fleitininkas Manuel Zurria (Italija), obojininkai Robertas Beinaris, Peter Veales (Vokietija), trombonininkai Vytautas Pilibavičius, Mike Svoboda (Šveicarija), mušamųjų atlikėjai Dominykas Snarskis, Saulius Auglys-Stanevičius, Arkadijus Gotesmanas, Katarzyna Myćka (Lenkija), Thomas Witzmann (Vokietija), Manos Tsangaris (Graikija), smukininkai Ulrike Stortz (Vokietija), Mary Oliver (JAV), Nils Økland (Norvegija), dainininkės Giedrė Kaukaitė, Hanna Sturludottir (Islandija), Donatienne Michel-Dansac (Prancūzija), pianistai Sergejus Okruško, Motiejus ir Mykolas Bazarai, Peter Hackert (Vokietija), Sven Thomas Kiebler (Vokietija), vargonininkas Bernhard Haas (Austrija), violončelininkas Anton Lukoszevieze (Jungtinė Karalystė) ir kiti. Tarp jo kūrinius atliekančių orkestrų ir ansamblių – Lietuvos nacionalinis, Lietuvos valstybinis, Vokietijos SWR, Hamburgo, Baden-Badeno simfoniniai orkestrai, Klaipėdos kamerinis orkestras, chorai Aidija, Brevis, Jauna muzika, Vilniaus ir Chordos styginių kvartetai, Open Harps (Austrija), Engegård Quartet (Norvegija), ExVoco (Vokietija), Ensemble Modern (Vokietija), ConBrio (Vokietija), SurPlus (Vokietija), Ars Nova (Vokietija), Bugallo-Williams Piano Duo (JAV), Neue Vokalsolisten (Vokietija), Odeon Quartett (Šveicarija).