„Gausme” – kūrinys, inspiruotas unikalių garsovaizdžio tekstūrinių sluoksnių, skambančių centro-rytinėje Vilniaus dalyje. Žmonių skleidžiami garsai čia veikia dermėje su biofoniniu garsynu, kuris nuolat aktyvus, tačiau girdimas tik atidžiai jo klausantis.
„Girdžiu tai ko nematau” man yra paukščiai, svirpliai, žiogai ar kita žolėse, medžiuose slypinti fauna; taip pat miesto gausmas, horizonte skambantys automobilių signalai, statybų kaukšėjimai ir kiti antropofoniniai garsai. Tai nematomas, akustinio horizonto ribose išsidėstęs garsynas. Įsiklausymas į jį kuria labai įdomų pojūtį – garso suvokimą kaip masės, kaip takaus elemento, tvyrančio it oras. Jis turi savo logiką, bet tuo pačiu yra nuolat kintantis. Taip pat veikia ir ši partitūra – ji turi aiškią struktūrą, kas kada ką daro, tačiau kaip tai daro – įvyksta vis truputį kitaip.
Žodžiai „Matau tai ko negirdžiu” atsirado dar net negalvojant apie patį kūrinį, įrašinėjant vėjuotą, gaudžiantį rytinį miestą ant Bekešo kalno. Vienu metu sustingau užsižiūrėjęs į keletą gelsvų, laibų, žiemą išgyvenusių žolės kupstelių, smilgų. Supratau, kad matau, kaip intensyviai nuo vėjo jos juda, bet aš to visiškai negirdžiu. Panašus pojūtis apima stebint lėtą upės tekėjimą. Net ir tylų rytą ar vakarą, milžiniškas kiekis vandens tiesiog slenka be garso. Tuo tarpu visi miesto garsai susijungia į vieną gausmą – o tu jame.
Kūrinį savadarbiais styginiais, pučiamaisiais, mušamaisiais instrumentais atliko:
Twenty Fingers Duo
Arnas Kmieliauskas
Lora Kmieliauskaitė
Fleitų 3
Mėta Gabrielė Pelegrimaitė-Kaupinė
Salomėja Kalvelytė
Kristupas Gikas
Įrašyta: Plokštelinė, 2025
Garso inžinierius: Vytautas Bedalis (MAMA Studios)
Dizaineriai: Valentina Černiauskaitė, Juozapas Švelnys
Redaktorės ir prodiuserės: Marija Astromskaitė, Radvilė Buivydienė
Girdžiu tai ko nematau 22′01″
Matau tai ko negirdžiu 22′07″
Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius/Instrumentuotė/Tekstas | Pavyzdžiai | Ištekliai | ||
|---|---|---|---|---|