1990-2000 m. kurtos lietuviškos teatrinės muzikos pirmojo rinkinio pavadinimas, pasiskolintas iš tokio paties pavadinimo Šiaulių dramos teatro spektaklio, kuriam muziką kūrė Algirdas Martinaitis, gerai atspindi jo esmę. Užaštrintų emocijų, nerimo ir nenuspėjamumo kupina muzika tarsi laiko klausytoją įtampoje, kurią beveik gali pajusti fiziškai. Tarsi vaizdas būtų išjungtas, tarsi filmą klausytum – taip taip, būtent filmą, nes ne vieną kartą teko girdėti nuomonę, kad lietuvių teatro muzika yra labai kinematografiška ir tikrai sunku su tuo nesutikti. Tuo pat metu – vėlgi, beveik fiziškai, kartais gali jausti tarsi skelbiamus manifestus, kaip Šarūno Nako, pirmo grojaraščio numerio, garso takelyje. Nemažiau nerimastingas ir įtemptas yra Vidmanto Bartulio opusas iš spektaklio „Mefibosetas“; ritmingi, akcentuoti Gintaro Sodeikos, Mindaugo Urbaičio kūriniai maišosi su Fausto Latėno metafizika bei Giedriaus Puskunigio baroku. Grojaraštį užbaigia tuo metu populiarumo viršūnėje buvęs „Exem“ dueto narys Matas Petrikas ir jo niūrus „Piano Tozepam“ („Naktis prieš pat miškus“).
Šis rinkinys išryškina lietuvių kompozitorių sugebėjimą emociškai „užsukti“ veiksmą, aktorius ir žiūrovus. Tas fiziškumas, muzikos materialumas ir jos emocinis užtaisas lėmė ir grojaraščio tematinį pasirinkimą: jame daug aktyvios, netgi agresyvios energijos, tamsių ir baugokų užkaborių, desperacijos. Suprantama, visa tai padiktavo spektaklių eiga, režisūriniai sprendimai, bet netgi nemačius spektaklio ta muzika yra labai paveiki, tarsi atskiras personažas, užaugęs kartu su dramos kūriniu ir paradoksaliai jį pergyvenęs. Išlikęs iki šių laikų ir toliau kalbantis su mumis.
Esu dėkingas teatro žmonėms: jų vadovams, aktoriams, referentėms, vadybininkams; literatūrinės, muzikinės, pastatyminės dalių vedėjams, kurie bendradarbiavo, atsiliepė, dalyvavo. Gal ne visiems pavyko padėti, gal ne visi kažką galėjo pasiūlyti, bet atkreipė dėmesį ir neliko abejingi. Dėkui.
Bet visgi didžiausias ačiū visų Lietuvos teatrų garso režisieriams, kurių dėka Lietuvos teatro muzika išlieka – daugumoje atvejų dėl to, kad jos įrašai buvo kaupiami ir saugomi asmenine iniciatyva. Ačiū Nacionalinio dramos teatro vyr. garso režisieriui Virginijui Bagdzevičiui, pernai į Anapilį iškeliavusiam Valstybinio jaunimo teatrui vyr. garso režisieriui Rimvydui Gaigalui, Nacionalinio Kauno dramos teatro vyr. garso režisieriui Arnoldui Akelaičiui, Klaipėdos dramos teatro garso režisieriams Sigitui Račkauskui ir Edvinui Vasiljevui, Šiaulių dramos teatro garso režisieriui Virginijui Jasiūnui, buvusiai ilgametei Juozo Miltinio dramos teatro garso režisierei Ramunei Kudirkienei. Šie žmonės tyliai, kantriai ir su meile dirbo, ilgus metus spektakliuose „leisdami“ sukurtą originalią lietuvišką teatrinę muziką.
Kuratorius Martynas Bialobžeskis
Antrojo teatrinės muzikos rinkinio klausykitės čia.
Internetinio grojaraščio prieigą finansuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programa.