UMIKO Kotori

UMIKO Kotori produkuoja, miksuoja, masterina, įrašinėja, dainuoja ir groja būgnais bei bosu. Kiekvienas garsas jos įrašuose — jos pačios. Ji dirba iš studijos Vilniuje — tarp bendradarbiavimų, teatro garso dizaino, radijo laidų vedimo bei darbo su kitais atlikėjais — ir tai daro jau daugiau nei dešimtmetį.

Solo atlikėjos katalogą sudaro vienuolika albumų, pradedant Wave ir Aftermath — pastarasis įrašytas Big Jelly Studios studijoje Jungtinėje Karalystėje ir pristatytas gyvai LRT Opus eteryje — per "In the Nowhere Without the No" (išleistą su penkiais šiuolaikinio šokio vaizdo klipais), "SAKE", "Sorry to be You" (pristatytą Trakų Vokės dvaro sodyboje), kolaboracinį "Mommy's Karma" II su būgnininku Mantu Augustaičiu, iki "Spitting Supernovas" (2024, pristatytą Sodas 2123 salėje su Adomo Žudžio vizualizacijomis). Kiekvienas albumas skamba kitaip — nuo krautrokui artimo grunge'o iki hip-hopo ritmų, elektroninės sintezės iki žalio panko energijos. Pastovumas — atsisakymas būti tik vienu dalyku.

Prieš solo veiklą ji vadovavo grupei "Magic Mushrooms", maišiusiai džiazą, fanką, drum and bass, repą ir soulą — įvertintai "Vilnius Jazz"  Young Power ir "Kaunas Jazz" festivaliuose. Ji grojo būgnais ir dainavo vienu metu grupėje "Shishi" — lo-fi surf pank trio. Dainavo ir grojo trimitu reggae kolektyve "Ministry of Echology". 2022–2024 m. kas mėnesį vedė autorinę laidą Radio Vilnius — Kokie nelygūs Vilniaus šaligatviai.

Būgnų mokytis pradėjo būdama 28 metų. Po metų jau įrašinėjo albumą. Koordinacijos discipliną — vienalaikį grojimą ir dainavimą — ji sieja su kvėpavimo technikomis, išmoktomis iš pedagogės, studijavusios tradicinį japonų Nō teatrą.

Kūrė garso takelį Trakų Vokės dvaro sodybai, muzikinius takelius Bėgančio kunigaikščio istorinei aplikacijai, dirbo su teatro ir reklamos projektais. Šiuo metu, be savo solo veiklos, prodiusuoja ir įrašinėja kitus atlikėjus.

Jos vardas sudarytas iš dviejų japoniškų žodžių: UMIKO (海子) — jūros vaikas — ir Kotori (小鳥) — mažas paukštelis. Pasirinkti ne dėl estetikos.

Artėjantis albumas vadinasi UKA. Pavadinimas gimė iš atradimo: 羽化 (UKA) — japoniškas žodis momentui, kai vabzdys išsiskleidžia iš ankstesnės formos — lervos į drugelį, nimfos į cikadą. Pats metamorfozės momentas, ne rezultatas. O Ūka lietuviškai — migla: neaiškios ribos, ištirpusios formos, nieko griežto. Du žodžiai skamba identiškai. Jie atkeliavo iš priešingų pasaulio kraštų į tą patį garsą, tą pačią reikšmę.

Albume — 16 takelių, įrašytų einant paskui instinktą, o ne laukiant įkvėpimo. Kiekvienas takelis savarankiškas. Kartu jie sudaro vieną kūną.

Singlų seriją iki UKA lydi pasikartojantis vizualinis motyvas — kaukė, dėvima skirtinguose kraštovaizdžiuose. Kaukė ne stato sienos. Ji žymi formą, dar besikeičiančią ir kai rugsėjį pasirodys albumas, virsmas bus baigtas.