Juozas Tallat-Kelpša

Juozo Tallat-Kelpšos (1889-1949) kūryba, kaip ir daugelio svarbiausių to meto lietuvių kompozitorių - Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Miko Petrausko, Stasio Šimkaus, - buvo glaudžiai susijusi su jo kaip chorvedžio, dirigento veikla. Didžioji kompozitoriaus kūrybos dalis - tai nesudėtingos, melodingos, atlikėjų mėgstamos choro ir solo dainos. Juozo Tallat-Kelpšos kūryboje neatsispindėjo naujesnės muzikos srovės - kompozitorius rašė tradiciškai, kaip ir didžioji dalis lietuvių kompozitorių chorvedžių. Didžiąją Juozo Tallat-Kelpšos kūrybos dalį sudaro dainos solo balsui ir chorui.

Renata Varanavičiūtė

Birutė Vainiūnaitė. Lietuvos fortepijoninė muzika - Pasaka

X
Birutė Vainiūnaitė. Lietuvos fortepijoninė muzika - Pasaka

Eisim, broliai, mes laukelin

X
Eisim, broliai, mes laukelin

Biografija

Juozo Tallat-Kelpšos (1889-1949) kūryba, kaip ir daugelio svarbiausių to meto lietuvių kompozitorių - Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Miko Petrausko, Stasio Šimkaus, - buvo glaudžiai susijusi su jo kaip chorvedžio, dirigento veikla. Didžioji kompozitoriaus kūrybos dalis - tai nesudėtingos, melodingos, atlikėjų mėgstamos choro ir solo dainos.

Juozas Tallat-Kelpša užėmė svarbią vietą lietuvių muzikinės kultūros istorijoje ir kaip vienas profesionalaus operos teatro - Valstybės teatro Kaune - organizatorių ir vadovų, pirmasis dirigentas, ėjęs šias pareigas iki mirties. Brandžiausius gyvenimo metus atidavęs dirigento darbui, Juozas Tallat-Kelpša taip pat dėstė Kauno muzikos mokykloje, vėliau konservatorijoje, vadovavo operos klasei, dirigavo simfoniniams koncertams, trumpai buvo Valstybės teatro, Kauno muzikos mokyklos direktoriumi, Kompozitorių sąjungos pirmininku.

Juozas Tallat-Kelpša gimė 1889 m. sausio 1 d. Kalnujuose, 1905-1907 m. mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, vadovavo chorams, dirbo Šv. Mikalojaus bažnyčios vargonininku. 1907 m. Juozas Tallat-Kelpša įstojo į Peterburgo konservatorijos kompozicijos ir teorijos skyrių. Studijos užsitęsė iki 1916 m. Peterburge Juozas Tallat-Kelpša organizavo chorus ir jiems vadovavo, akomponavo solistams lietuvių vakaruose, reiškėsi kaip kūrėjas, įsitraukė į koncertinę draugijų veiklą, vadovavo Šv. Kotrynos bažnyčios gimnazijos ir baltarusių chorams, 1910 m. ir 1914-1916 m. dirbo Šv. Kotrynos gimnazijoje dainavimo ir muzikos mokytoju, dalyvavo Dainų rinkimo komisijos veikloje. 1916 m. Juozas Tallat-Kelpša buvo pašauktas atlikti karinę prievolę, tarnavo įvairiuose Rusijos miestuose: Mogiliove, Oriole, Kurske, Voroneže. 1918 m. muzikas grįžo į Vilnių, dirbo lietuvių gimnazijose, o 1919 m. įstojo į Berlyno meno akademiją. 1920 m. Juozas Tallat-Kelpša grįžo į Lietuvą, į Kauną ir tapo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijos pirmininku, operos teatro dirigentu, dirbo muzikos mokykloje, vėliau - konservatorijoje. 1948 m. operos ir baleto teatro trupės buvo perkeltos į Vilnių. Juozas Tallat-Kelpša naujame teatre dirigavo vieną sezoną - mirė 1949 m. vasario 5 d. Vilniuje.

Juozo Tallat-Kelpšos kūryboje neatsispindėjo naujesnės muzikos srovės - kompozitorius rašė tradiciškai, kaip ir didžioji dalis lietuvių kompozitorių chorvedžių. Didžiąją Juozo Tallat-Kelpšos kūrybos dalį sudaro dainos solo balsui ir chorui. Kompozitorius sukūrė 64 harmonizuotas ar išplėtotas lietuvių ir kitų tautų liaudies dainas, 17 originalių dainų balsui solo ar duetui. Muzika chorui - gana gausi. Tai apie 110 harmonizuotų ar išplėtotų liaudies dainų, apie 50 originalių kompozicijų chorui. Daugumos dainų pritarimas skirtas atlikti fortepijonu, bet kai kurių dainų akompanimentas instrumentuotas mažam arba dideliam simfoniniam orkestrui. Juozo Tallat-Kelpšos plunksnai taip pat priklauso kantata, opera "Vilmantė" ("Tėvūno duktė"), keliolika instrumentinės muzikos kūrinių - pjesės fortepijonui, orkestrui. Muzika, parašyta lietuviškiems vaidinimams Vilniuje, Peterburge ir Kaune, iki mūsų dienų neišliko.

 

© Renata Varanavičiūtė

 

 


 


Juozas Tallat-Kelpša. Gyvenimas ir kūryba. Straipsniai ir laiškai. Dokumentai. Amžininkų atsiminimai. Sudarė ir parengė Jonas Nabažas, Eugenija Ragulskienė. - Vilnius: Vaga, 1983

Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius/Instrumentuotė

Metai

Trukmė

Pavyzdžiai

Ištekliai

Kūrinio pavadinimas/

Metai/

Trukmė