Dar (ne)per vėlu: mokymasis groti vėlesniame amžiuje
- 2025 m. birželio 3 d.
Rūta Paitian
Ko gero ne vienam yra tekę susidurti su sąvoka „late bloomer“ (liet. „vėlai žydintys“). Ne taip efektingai skamba, tačiau minties nepakeičia. Jei asmeniui suteikiamas toks epitetas, vadinasi jis kažką pradėjo daryti jau vėlesniame amžiuje. Tai gali būti ir rokiruotės profesiniame kelyje, ir prisimintos senos svajonės, kaip kad muzikavimas.
Kai baigi trečiąją dešimtį ar jau esi įkopęs ir į ketvirtąją – nebesi toks guvus kaip „niolikinis“, tad mokymosi procesas užtrunka. Jei groti dainą išmokti būnant dvylikos netrukdavo daug, tai vyresniame amžiuje gali ir savaites prie jos darbuotis. Tačiau neprarasti motyvacijos ir stengtis toliau nepapildant „prarastų vilčių ir neišpildytų svajonių“ kategorijos – sunki užduotis.
Dauguma pasiima į rankas gitarą, prisėda prie būgnų, bando griežti smuiku ar kitu instrumentu ir įsivaizduoja, kad jau po kelių kartų taps profesionalais, tikromis „roko žvaigždėmis“, tačiau susidūrę su pirmais iššūkiais pasiduoda. Tačiau pasiduoda ne visi ir toli gražu ne visada. Pakalbinau keletą asmenų, kurie pradėjo mokytis groti vėlesniame amžiuje, taip pat kelis mokytojus, turėjusius arba vis dar turinčius vyresnių mokinių, besimokančių groti. Susipažinkime iš arčiau.
Noras išmokti groti gitara su amžiumi nemažėja
36-erių Danguolė Bardauskaitė, dirbanti dėstytoja aukštojoje mokykloje, pastaruosius aštuonerius metus įgyvendina seną vaikystės svajonę ir groja gitara. Pasiteiravus apie privalumus mokantis groti vyresniame amžiuje, moteris įvardija pasirinkimo laisvę: „Vaikams dažnai ūpas dingsta lankant muzikos mokyklą, kuri tampa tik dar viena nuobodžia pareiga. Kartais juk būna, kad tėvai bando „prastumti“ savo neišsipildžiusias svajones vaikams. Aš groti pasirinkau visiškai savanoriškai ir sąmoningai suprasdama kiekvienos lankomos pamokos ir praktikavimosi valandos vertę. Labiausiai džiugina tai, kad išmokau daugiau nei turėjau lūkesčių, kai pradėjau groti“.
40-metis IT specialistas Tomas Kukis taip pat anksti susižavėjo gitara, įvardydamas ją „romantiškuoju“ instrumentu, tačiau pradėjęs groti 34-erių: „Viskam savas laikas. Anksčiau mokytis neturėjau galimybių. Nemanau, kad turiu kažkokių gabumų, viskas, ką pasiekiau, atėjo per nuolatinį darbą ir kantrybę. Labiausiai džiuginantis dalykas šiame procese yra tai, kad tapau geresne savo versija“.
34-erių energetikas Arnas Žilionis, ilgus metus mėgęs sunkiąją muziką, sulaukęs 30-ies suprato, kad jau yra pasiekęs eksperto lygį grojant „oro gitara“, tad iš draugo nebrangiai įsigijęs „pradžiamokslio rinkinį“ (padėvėtą elektrinę gitarą su kubu) pradėjo savo muzikinę kelionę: „Anksčiau nebuvo nei didelės paskatos, nei laiko, nei užsidegimo tam, tačiau pasiekus apčiuopiamus rezultatus ir sulaukus palaikymo iš artimųjų, atsirado motyvacija. Manau, kad pagrindinis privalumas pradėjus mokytis groti vyresniame amžiuje yra tas, kad realiau vertini savo galimybes, žinai, ko gali tikėtis, ir supranti, kad tai nebus lengva. Kai nesitiki per daug, nereikia nusivilti“.
32-ejų programuotoja, fotografė Julita Dargytė – sunkiosios muzikos koncertų fiksuotoja, kurios darbus dauguma metalistų yra matę internetiniame puslapyje „Sutemose“, prieš dvejus metus irgi pradėjo mokytis groti gitara: „Visada mėgau klausytis, kaip groja draugai, ir norėjau galėti tai padaryti pati sau. Noras buvo, bet abejodavau savimi, nepriimdavau poreikio groti rimtai, kol galiausiai pribrendau ir 2023 metais pradėjau mokytis. Iš pradžių, apie metus, mokiausi savarankiškai, o dabar, kartą per savaitę, einu į pamokėlės pas nuostabųjį grupės „Phrenetix“ gitaristą Paulių Navicką ir stengiuosi namie kasdien praktikuotis. Tokiame amžiuje kaip dabar, kai dėl laiko ir energijos stokos turime prioretizuoti savo veiklas, daug daugiau laiko skiriame dalykams, kurie motyvuoja. Gerai žinau, ko noriu, ir kodėl noriu, o labiausiai džiugina įdėtų pastangų rezultatas.“
Mokantis groti gitara vyresniame amžiuje neapsieinama be iššūkių
Danguolė, paklausta apie pradžioje lydėjusius iššūkius, užsimena, kad yra susidūrusi su palaikymo stoka ir stereotipais, kaip turėtų gyventi moterys: „Pirmiausia, niekas nepalaikė šios mano idėjos. Visi manė, kad mesiu groti po poros mėnesių, tad akimirką ir pati buvau tuo suabejojusi. Buvo tokių, kurie teigė, kad „Jei Dievo neduota, tai nieko nebus“ ir pan. Kai pirmąkart pasirodžiau viešai, sulaukiau tokių komentarų, kad „darau vyro darbą“. Esu sulaukusi ir replikų, kad reikia vaikus auginti, o ne muzikuoti. Manau, kad skepsis ateina ne tik dėl to, kad mano startas vėlyvas, bet ir dėl to, kad esu moteris. Daug kam atrodo, kad mano užsiėmimas vaikiškas, nekuriantis jokios finansinės vertės.“
Apie sunkumus, su kuriais susidūrė pradėjusi groti vyresniame amžiuje, Danguolė pasidalino, kad vakare sunku po darbų įsisavinti naują medžiagą ar perfekcionistiškai kartoti kelis taktus gludinant kiekvieną skambesio niuansą: „Norėdavosi rasto laiko ir klausos pratimams, ir improvizacijai, bet, deja, nepavyksta paros prasitęsti“.
Pirmosios smuiko pamokos – 49-erių
59-erių IT specialistas Marijus Banaitis mokytis groti smuiku pradėjo sulaukęs 49-erių, o paklaustas apie privalumus mokantis groti vyresniame amžiuje ir motyvaciją, vyras išskiria rutinos svarbą ir naujus socializavimosi būdus: „Dabar konkretesnis tikslų formulavimas, motyvacija kita, nei būtų galėjusi būti anksčiau, taip pat praktikavimo reguliarumo svarba aiškiau suvokiama ir natūraliau įgyvendinama. Džiugina progresas bei įvairūs nutinkantys nuotykiai „kelionėje su muzika“, o labiausiai – kitoks, įdomesnis, ir net malonesnis bendravimas su žmonėmis, bendraminčių suradimas, akiračio plėtimas, savaip praturtinantis kasdienybės akimirkas.“
Mokymasis groti saksofonu nuo 31-erių
35-erių programuotojas Motiejus Šimonis pastaruosius ketverius metus mokosi groti saksofonu, o pamokų metu su mokytoju per improvizavimą atrado kitokį kalbėjimosi būdą: „Įvaldyti šį instrumentą nėra paprasta, susiduriu su daugybe iššūkių: reikia ir ritmą išskaičiuoti, ir natas skaityti, ir improvizuoti, bet visą atperka momentas, kai neįmanoma tampa įmanoma. Improvizuodami su mokytoju mes kalbamės instrumentais. Tai yra nerealu!“.
Grojimo būgnais pradžia bebaigiant trečiąją dešimtį
Pirmą kartą prie būgnų prisėdau būdama 29-erių ir jau penkeri metai, kaip „nebeatsistoju“. Nepaisant to, kad pradėjusi bent pora mėnesių jaučiausi taip, tarsi būčiau nekoordinuotas briedis su pačiūžomis ant ledo, pamilau šį instrumentą, suprasdama, kad įvaldyti jį nėra lengva. Reikia daug praktikos, „atrašinėti galūnes“: tuo pačiu metu atliekant skirtingus judesius tiek rankomis, tiek ir kojomis, išlaikyti tempą, techniką ir viską atlikti švariai. Nemenkas iššūkis, tačiau viską atperka jausmas, kai pirmą kartą groji pasirinktą dainą ir pajėgi jau dainos laike sugroti būgnų partijas.
Su 32-ejų Aiguste Damijonaite, dirbančia IT sferoje su žmogiškaisiais ištekliais susipažinau mokydamasi groti pas tą patį mokytoją, ritmo studijos „Drumblys“ vadovą Žilviną Mikulėną. Paklausta, kodėl prieš penkerius metus pasirinko būtent būgnus, Aigustė atsakė, kad jai visą gyvenimą atrodė, kad būgnais labai sunku groti ir norėjo pasidaryti iššūkį: „Pabandžiusi pagroti būgnais supratau, kad tai nėra neįveikiama – reikia labai daug praktikuotis. Geras jausmas, kai įdėtos pastangos susijungia į visumą ir pagaliau girdi rezultatą“.
Mokymasis groti būgnais turi daug naudos: padeda išjudinti raumenis, apie kurių egzistavimą ir nepagalvoji, suteikia pasitikėjimo savimi, išlavinant judesius, kurių nemanei, kad galėsi atlikti, taip pat išmoko kitaip klausytis muzikos. Labiau įsiklausai į ritmą, atkreipi dėmesį į būgnininkų naudojamas technikas ir jauti pagarbią nuostabą jų įdėtam darbui. Aigustė taip pat pažymi, kad grojimais būgnais jai atstoja meditaciją: „Labai padeda susikoncentruoti, atsiriboti nuo darbinių ar buitinių minčių, lavina atmintį ir padeda atsipalaiduoti nuo streso.“
Vyresnių mokinių mokymas yra lengvesnis, nes jie labiau motyvuoti
Mokytojai pastebi, kad vyresnius mokinius lengviau mokyti, nes jie labiau motyvuoti, turi konkrečius tikslus prieš ateidami į pamokas supranta teorijos ir disciplinuoto praktikavimosi naudą ir jiems lengva sutelkti dėmesį į tai, ką daro.
Lietuviškojo „thrash metal“ grupės „Phrenetix“ gitaristas Paulius, mokydamas groti gitara tiek vyresnius mokinius, tiek ir jaunesnius, pastebi, kad amžius nėra kriterijus mokant groti, o labiau charakterio bruožas: „Sunku pasakyti, ką reiškia per vėlu? Jeigu nori turėti smagų hobį, arba tiesiog pasidomėti tau nauja tema, tai jokiais būdais nėra per vėlu. Vyresniems mokiniams tikrai pasiseka greitai mokytis. Tai vėlgi priklauso ne tiek nuo amžiaus, o nuo požiūrio į muziką ir ar gali skirti šiek tiek laiko kasdienei praktikai. Pradėti muzikuoti vakarėliuose, su draugais grupėje arba parašyti dainų nėra taip sunku. Kita situacija būtų, jeigu norėtum tapti profesionaliu, samdomu muzikantu. Tada taip, tai turėtų tapti pagrindine tavo veikla daug metų, nekalbant apie ryšių kūrimą su kitais muzikantais ir t.t. Bet ir tai nėra neįmanoma, viskas priklauso nuo tavo disciplinos ir noro tą daryti.“
Prodiuserė, multiinstrumentininkė, vokalistė, buvusi grupių „shishi“, „Ministry Of Echology“ narė, pastaruosius 15 metų po „UMIKO Kotori“ vardu kurianti – Elena Neniškytė vyresnius mokinius mokydama groti būgnais akcentuoja, kad lengviau mokyti žmones, kurie nori groti, nebijo kantraus mokymosi proceso ir savo netobulumo jame: „Dažniausiai visi nori greitai, smarkiai ir iš karto, bet pasiseka tiems, kurie turi kantrybės ir leidžia sau augti. Tik tie, kurie priima savo netobulumą, geba suklydus pasitaisyti, ir groti lėtai, gali kažko pasiekti. Smalsumas tam, kuo tikrai nori visapusiškai užsiimti, amžiaus nesirenka“.
Saksofonininkas Kazimieras Jušinskas teigia, kad vyresni mokiniai pamokų metu sutelkia visą dėmesį į pamoką ir stengiasi ją išnaudoti kokybiškai, jų nereikia motyvuoti atlikinėti užduotis: „Manau, jog muzikos mokytis niekada nevėlu, nes tai mažų mažiausiai – lavina smegenis. Be to, groti yra tiesiog smagu, ypač su kitais žmonėmis. Manau, klaidinga apie muzikos mokymąsi ir instrumento valdymą mąstyti kaip apie baigtinį rezultatą, nes tai – nesibaigiantis procesas. Visada bus ką naujo išmokti, atrasti, išgirsti. Kadangi baigtinio taško nėra tai ir mokytis nėra per vėlu.“
Koją kiša kompleksai
Grupės „Phrenretix“ narė – vokalistė ir gitaros mokytoja Lina Vaštakaitė teigia, kad didžiausias iššūkis mokant vyresnius asmenis – permąstymas: „Suaugusieji linkę permąstyti užduotis ir veiksmus, mažiau pasikliauja savo jėgomis ir yra įtikėję savo kompleksais. Kartais, jei užduotis yra praktinė ir labiau reikalaujanti vadovautis instinktais bei nuojauta, vyresnis žmogus linkęs įjungti loginį mąstymą, išsiaiškinti užduotį keliais būdais, o nepasisekus surasti tikslias problemas ar pasiteisinimus, kodėl neišėjo. Dažnai vyresni žmonės priima užduotį sudėtingiau nei ji iš tikrųjų atrodo.“
Su panašiu požiūriu yra susidūręs ir mokymo groti būgnais mokytojas Domantas Razmus: „Vyresnieji sąmoningai labiau įsiklauso, ką ir kaip groja, todėl girdėdami, kad vienoje ar kitoje kūrinio vietoje neskamba taip, kaip norėtų, greičiau susierzina ir susigėsta. Suaugę mokiniai nenori skambėti blogai.“
Epilogas
Tai tik maža dalis žmonių, kurie savo muzikines keliones pradėjo vėlesniame amžiuje. Turiu tetą, kuri jau įžengusi į septintąją dešimtį įgyvendino savo vaikystės svajonę ir pradėjo mokytis groti pianinu. Pradėjusi nuo valandos per dieną, kasdien praktikuodamasi, įgavo pagreitį ir šiandien jau savo malonumui groja pianinu ištisus kūrinius po kelias valandas. Yra tekę susipažinti su vienu būgnininku, kuris įkopęs į penktąją dešimtį pradėjo mokytis groti, o vėliau savo mokytojo paskatintas ėmėsi pats mokyti groti. Jų mokykloje mokinių netrūksta. Retai savo straipsniais stengiuosi kažką motyvuoti, dažniausiai tik supažindinti, tačiau šįsyk turiu viltį, kad koks suaugusysis, paskaitęs šį tekstą, prisimins savo vaikystės svajonę, kurios nedrįso anksčiau įgyvendinti ir pabandys tai padaryti. Kaip dauguma kalbintų pašnekovų tarė: „Geriau vėliau, nei niekada“.
Projektą „Mic.lt tekstai apie Lietuvos muziką 2025 m.“ finansuoja Medijų rėmimo fondas.