Remis Rančys „Pavėjui“ – nuo Mianmaro iki Vilniaus
- 2021 m. sausio 19 d.
Rūta Giniūnaitė
Kompozitorius ir multiinstrumentininkas Remis Rančys sausio 18 d. išleido naują albumą „Pavėjui“. Praėjo beveik treji metai nuo ankstesnio jo solinio darbo „Soundtracks“. Per tą laiką būta daug edukacinės, prodiusavimo veiklos, kelionių po pasaulį ir svingo sėkmės su „The Schwings Band“. „Pavėjui“ – 11 eklektiškų kūrinių, kuriems įkvėpimo ieškota nuo Mianmaro iki tylių Vilniaus gatvių. Nors kai kurios kompozicijos muzikanto koncertuose sukosi anksčiau, jos pagaliau sudėtos į vieną albumą.
Pirmojo karantino metu su „The Schwings Band“ R. Rančys išleido albumą „Plazi“, tapusį klausomiausiu svingo / džiazo įrašu „Bandcamp“ platformoje. Dabar atsirado daugiau vietos solinei kūrybai, refleksijai ir naujų formatų paieškai: „Galvoju apie tai, ką darau, kur einu. Daug vaikštau po Vilnių, su grupe koncertuojame internetu ir toliau gyvenu muzika. Nors gyvų koncertų trūksta, jaučiu šventę ir jaudulį grodamas prieš ekraną – taip vėl susitinkame su draugais. Muzika šiuo laiku turi aiškią misiją – suburti žmones.“
2018 m. pasirodė pirmasis solinis muzikanto albumas „Soundtracks“ – įvairias nuotaikas ir žanrus jungiantis, staigmenų pilnas rinkinys. Visi „Pavėjui“ kūriniai taip pat atspindi skirtingas emocijas – nuo lietuviškos gamtos ramybės iki džiaugsmingų prisiminimų iš kelionių. R. Rančys pasakoja, kad kurdamas visada ieško naujų iššūkių, idėjų ir formatų, derina kompozicijas ir laikmečius. Vienos formulės jis neturi: kartais pradėdamas kurti mato bendrą kūrinių liniją, o kartais šie gyvena atskirus gyvenimus.
Albume jungiamos naujos ir senos kompozicijos, kažkada jau skambėjusios gyvai. Kiekvieną iš 11 kūrinių albume lydi kelių sakinių aprašymas. Pavyzdžiui, daina „Buriuotojai (Sailors)“ angliškai apibūdinama taip: „Apie laikinumą. Kaip jūreiviai mes sustojame uoste, o paskui vėl išplaukiam į jūros platybes, net nežinodami, ar kada sugrįšim.“ Taip klausytojas, anot kūrėjo, gali nusiteikti ir pajusti muzikines idėjas, kurios keičiasi su jo patirtimi: „Kai būdavau jaunas, užstrigdavau ties techniniais dalykais ir akcentuodavau daugiausia tik patį atlikimą. Dabar muzikoje man svarbiausia turinys ir žinutė. Taip pat išmokau, kad kūrybines idėjas kartais reikia realizuoti iki galo ir judėti tolyn. Tačiau tik praėjus kuriam laikui gali suprasti, apie ką kūryba yra iš tiesų.“
Albumas pavadintas „Pavėjui“ pagal vieną iš kūrinių. „Kai jį rašiau, gyvenau Rasų gatvėje Vilniuje. Grodamas pianinu pro langą matydavau medį – pakilus vėjui ir skambant muzikai atrodydavo, kad esu visumos dalis, kad mano kambarys nėra statiškas. Žodis „pavėjui“ tam labai tinka, nes būna tokių dienų, kai susilieji su aplinka ir atrodo, kad dalykai vyksta pavėjui, nereikia prieš nieką kovoti. Savo muzika nešokiruosiu ir nesukrėsiu. Noriu įnešti ramybės, priešingybės chaosui, kalbėti ir groti šviesius dalykus. Gal žmonėms muzika padės susitarti, nurimti, nesipykti dėl nereikšmingų dalykų. Muzika yra priemonė, kuria galime palikti svarbią žinutę“, – albumo pavadinimo istoriją komentuoja menininkas.
R. Rančys nuolat ieško ryšio tarp garso ir vaizdo. Naujo albumo viršelyje – jo paties darytas kadras iš pirmosios kelionės į Mianmaro kaimą džiunglėse. Globalumas atsispindi ne tik vizualinėje, bet ir žanrinėje albumo pusėje, jis praturtintas regio, pasaulio etninės muzikos elementais.
„Albumas margas, jame daug skonių ir nuotaikų. Domiuosi skirtingų etninių kultūrų, ypač Afrikos, Indijos muzika. Mėgstu keliauti ir įsikvėpti. Dabar kelionės nevyksta, tačiau kiekvieną vakarą žygiuoju 6–7 km aplink Vilnių. Miestą, kuriame visuomet šurmuliavo žmonės, matau naujai, jame daug ramybės. Atradimų pilna ne tik Mianmare, bet ir seniausiose Vilniaus gatvėse – galvoju, kaip jau kelis šimtus metų čia tais pačiais maršrutais vaikščiojo žmonės, kokie jie buvo, kaip skambėjo... Keliauju laiku ir susijungiu su praeitimi, o tai padeda rasti naujų kūrybos temų.“
Pats R. Rančys albume ne tik dainuoja, bet ir groja penkiais instrumentais: soprano saksofonu, melodionu, gitara, altine fleita, pianinu. Kaip jam sekėsi atskirti solinę kūrybą nuo daugybės bendrų projektų su kitais muzikantais, varijuoti skirtingais stiliais? „Kasdien stengiuosi nustebinti save ir kolegas muzikantus. Negalime visą gyvenimą groti to paties svingo ar džiazo, norisi atrasti ir pasiūlyti ką nors naujo, negirdėto. Labai džiaugiuosi, kad muzikantai, kurie padėjo įrašyti albumą, puikiai išpildė mano idėjas. Įrašinėdami albumą Šiaulių dramos teatre pajutome, kad pasirinkome teisingą vietą (mano ir pianisto Richardo gimtąjį miestą) ir laiką (spėjome įrašyti prieš pat karantino apribojimus)“, – sako R. Rančys.
Albumas jau prieinamas „Bandcamp“ muzikos platformoje. Jį dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba ir padėjo įrašyti penki muzikantai: Richardas Banys (pianinas, kalimba), Eglė Sirvydytė (vokalas), Paulius Adomėnas (bosinė gitara, vokalas), Gediminas Stankevičius (mušamieji, perkusija), Vadimas Stankevičius (gitara, gitarėlė). Garso produkcija rūpinosi Artūras Bieliauskas ir Paulius Trijonis. Kūrybinė studija „Wide Wings“ nufilmavo albumo įrašymo procesą Šiaulių dramos teatre dar prieš karantiną, lapkričio pradžioje. Muzikantų komanda 11 dainų ir joms skirtus vaizdo klipus, kurie bus išleisti vėliau, įrašė ir nufilmavo per dvi dienas.
