Pirmą kartą koncerte skambės visi Česlovo Sasnausko kūriniai vargonams
- 2016 m. sausio 28 d.
Programoje skambės Preliudas ir fuga (su kanonų intarpais) a-moll, „Il Pensiero“ (Adorabo Te), Fuga F-dur, Largo (Kanonas) d-moll, Postliudas (Fuga) a-moll, Fuga J. Naujalio „Pulkim ant kelių“ tema, Postliudas pour grand orgue avec pedal lenkų bažnytinės giesmės „Garbę Tau, Šlovę“ tema A-dur, Fuga „Kyrie de Angelis“ Es-dur, Introdukcija ir dvitemė fuga su choralo intarpu c-moll.
Pasak Gedimino Kviklio, vargonininko, kompozitoriaus, chorų vadovo Česlovo Sasnausko kelias – nuo kaimo vargonininko iki Rusijos imperijos sostinės Sankt Peterburgo pagrindinės katalikų Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininko, choro vadovo, Dvasinės akademijos profesoriaus ir kompozitoriaus, kuriam vargonų kūrinius užsakinėjo Europos leidėjai.
Jam priklauso ne tik puikiosios mūsų chorinės dainos („Kur bėga Šešupė“, „Užmigo žemė“, „Karvelėli...“) ar mūsų bažnytinės muzikos šedevras giesmė „Marija, Marija...“, du Requiem, bet ir profesionaliausi to meto lietuvių vargonų muzikos veikalai.
Jų turime devynis. Penki buvo išspausdinti 1909 ir 1911 m. J. Dieboldo (Fraiburge) ir 1910 m. O. Gausso (Regensburge) vargonų muzikos rinkiniuose, kiti liko rankraščiuose, laimei, išsaugotuose Kauno arkivyskupijos kurijos archyve. Iš pastarųjų iki šiol buvo atlikta tik Introdukcija ir dvitemė fuga c-moll. Tad kiti trys suskambės pirmąkart. Tai vargonų pjesė „Il Pensiero“ (Svajonė), kurios turinį nurodo prierašas Adorabo Te („Šlovinu Tave“), iš rankraščio pirmąkart prabils ir Postliudas lenkų bažnytinės giesmės Garbę Tau, Šlovę..“ (Twoja szesc, chvala) tema.
Č. Sasnauskui buvo užsakytas ir vargonų kūrinys populiarios lietuvių bažnytinės giesmės – jis pasirinko J. Naujalio „Pulkim ant kelių“ – tema. Gaila, fuga šiame rankraštyje liko neužbaigta, tačiau kompozicinis meistriškumas juntamas jau nuo pirmųjų taktų. Č. Sasnausko rankraščiai labai tikslūs ir švarūs, jų iššifravimas nekelia jokių abejonių. Su rankraščiais galima buvo palyginti ir minėtųjų J. Dieboldo ir O. Gausso leidinių redakcijas.
Visi devyni kūriniai drauge šiame koncerte bus atliekami pirmą kartą.
G. Kviklys Č. Sasnausko vargonų kūrinius leidybai pateikė jau 2014 metais su viltimi, kad jie pagaliau pirmąkart bus išspausdinti bent jau minint šimtąsias jo mirties metines. Įvadą šiam leidiniui parašė žymiausias Č. Sasnausko kūrybos tyrinėtojas prof. Vytautas Landsbergis.
Vargonininkas, klavesinininkas, pedagogas G. Kviklys Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė fortepijono (S. Vainiūno klasė) ir vargonų (L. Digrio klasė) studijas. Klavesino meną studijavo Prahos muzikos akademijoje (prof. Z. Ružičkovos kl.). Yra M. K. Čiurlionio menų gimnazijos dėstytojas ir LMTA vargonų ir klavesino katedros docentas. Daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Serijai „Lietuvos vargonai” įrašė XVIII-XIX a. istorinių vargonų muzikos plokštelę.
Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti videoekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: www.vargonininkai.lt.
Bilietus platina „Bilietai.lt”.
Organizatorių inf.