Šarūnas Nakas

Nuo pat savo kūrybinės karjeros pradžios kompozitorius ir atlikėjas, įžvalgus kritikas ir radijo laidų kūrėjas Šarūnas Nakas aktyviai įsiliejo į Lietuvos kultūrinį gyvenimą, įvairiomis formomis radikaliai peržvelgdamas tai, kas atrodė nusistovėję ir priimtina. 9-ojo dešimtmečio viduryje Nakas sukūrė keletą itin ryškių kompozicijų ("Merz-machine", "Vox-machine", "Ričerkarai"), į Lietuvos muzikinę terpę pasėdamas dada, merz meną ir futurizmą. Dešimtmečiu vėliau Šarūną Naką ėmė dominti idėjos, susietos su įvairių neakademinės muzikos pasaulių inspiracijomis (džiazo, improvizacinės, įvairių pasaulio tautų tradicinės muzikos) ar kasdienės aplinkos garsiniais įspūdžiais (radijas, MTV, gatvės triukšmas, vandens ar vėjo ošimas, paukščių čiulbėjimas ir pan.), visų pirma atskleistais kūriniuose "Chronon", "Kaukis ir spruk", "Prie dangaus vartų". Kita pastaruoju metu kompozitoriui svarbi idėja - kone architektūrinis kūrinių projektavimas dėliojant įvairius ritminių darinių blokus ir siejant juos į atskirus vientisus sluoksnius, nesujungtus tarpusavy jokia rišamąja medžiaga - kaip senovės civilizacijų piramidėse, mauzoliejuose ar zikuratuose ("Ziqquratu", "Aporija", "Nuoga", "Karūna"). Šarūnas Nakas: "Galbūt mano kūrinius tam tikru požiūriu galima lyginti su makrosistemomis, kaip ežerai, vandenynai, upės, ūkai, spiečiai, arba tiesiog milžiniški Šiaurės peizažai: čia nėra prasmės šnekėti apie pavienį garsą, motyvą ar epizodą, o bet kokie kitimai yra lėti ir vos pastebimi".

Veronika Janatjeva

Nuoga - Karūna

X
Nuoga - Karūna

zoom in: naujoji lietuvių muzika - Chronon

X
zoom in: naujoji lietuvių muzika - Chronon

zoom in 2: naujoji lietuvių muzika - Aporija

X
zoom in 2: naujoji lietuvių muzika - Aporija

Merz-machine

X
Merz-machine

Biografija

Šarūnas Nakas (g. 1962) – kompozitorius, eseistas, dirigentas, performistas, videomenininkas, šiuolaikinės muzikos festivalių rengėjas, radijo programų autorius. Jis baigė prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (1986), stažavo jaunųjų kompozitorių kursuose Lenkijoje (1989–1991) ir IRCAM Paryžiuje (1998). 1982–2000 m. vadovavo savo įkurtam Vilniaus nau­josios muzikos ansambliui, gastroliavusiam 15 Europos šalių ir Kanadoje. 2001 m. parašė pirmą lietu­višką vadovėlį „Šiuolaikinė muzika“. Kompozitoriaus kūriniai apdovanoti Lietuvos kompozitorių sąjungos konkursuose (1996, 1998, 2002), jis pelnė apdovanojimus už festivalių rengimą ir muzikinio gyvenimo inovacijas (1997, 2002), premijas už publicistiką (2003) ir lietuvių muzikos propagavimą (2005). 2007 m. Šarūnas Nakas pelnė Lietuvos nacionalinę premiją. 2012 m. už visuomeniškai aktualią publicistiką kompozitorius apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai".

Šarūno Nako kūrinius yra atlikę: „die reihe“, „Windkraft Tirol“ (Austrija), „KammarensembleN“ (Švedija), „Piano Circus“, „Icebreaker“, „Singcircle“ (Didžioji Britanija), „Ergo Ensemble“ (Kanada), „Agon Orchestra“ (Čekija), Vilniaus naujosios muzikos ansamblis, „Chordos“ styginių kvartetas, „Gaida Ensemble“, Vilniaus festivalio orkestras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Jie skambėjo festivaliuose „Wien Modern“ (2003), „MaerzMusik“ Berlyne (2003), „BONK“ Tampoje (2001), „The Cutting Edge“ (1999) ir „Queen Elizabeth Hall“ Londone (1995), „Aperitivo in Concerto“ Milane (1999), „New Music Marathon Prague“ (1998, 1999), „Osterfestival Tirol“ Insbruke (1996), „Prague Spring“ (1995), „Gaida“ (1996, 1999–2006, 2009), „Jauna muzika“ (1994–1996, 2002, 2003, 2007), „Vilniaus festivalyje“ (2006), koncertuose Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Švedijoje, Kanadoje, Ukrainoje, Azerbaidžane ir Indonezijoje.

Šarūnas Nakas – vienas iš radikaliausiai nusiteikusių šiuolaikinių lietuvių kompozitorių. Modernaus meno koncepciją jis sieja su antiromantiniu formos, garso ir erdvės suvokimu. Kompozitoriui svarbi idėjų laisvė ir konstruktyvi jų realizavimo tvarka. Neretas Nako kūrinys pasižymi garso mase, koncentruota energija ir ilgalaike įtampa, jo muzikos kalba kartais priartėja prie pastarųjų dešimtmečių hiperkompleksiškumo muzikoje standartų.

Šarūno Nako kūriniai konstruojami pasitelkiant skirtingas išraiškos priemones – nuo diatonikos ir natūralaus garsaeilio iki mikrointervalinių struktūrų, nuo triukšmų iki paukščių balsų, nuo Indijos ritmų iki simultaninio skirtingų stilių muzikos skambėjimo. Neskubriai plėtojamą statišką muziką keičia dinamizuoti intensyvumo šuorai. Monotonijai priešinama ekstazė. Abs­trakčios muzikos kalbos potvynius ir atoslūgius suvaldo struktūrines manipuliacijas maskuojanti, tariamai iracionali logika.

Muzikologė Rūta Goštautienė rašė: „Skirtingai nuo daugelio bendraamžių, reflektavusių skaitmeninių technologijų sukeltą naują muzikos revoliuciją, Nakas nepasuko neakademinės muzikos link. Skaitmeninės ekspansijos laikais jis pasirinko savaip radikalesnį kelią. Su naująja muzikine tikrove jį sieja pati muzikos medžiaga, inspiruota technologinės jos gamybos su šios srities manipuliacijų pėdsakais. Net ir komponuodamas akustiniams instrumentams, kompozitorius įgarsina „skaitmeninę vaizduotę“ pasitelkdamas ritminį, dinaminį, faktūrinį struktūravimą ar tiesiog intensyvindamas tembrus. Šio specifinio post-technologinio garsyno ir iš jo plėtojamų struktūrų neįmanoma medituoti. Galima tiesiog pasinerti į garsų okeaną, paklūstant abstrakčios muzikos monotonijai ir didingumui“.