Pianistė Eglė Andrejevaitė 2023 metų pabaigoje pristatė išskirtinę šiuolaikinės Baltijos šalių muzikos programą pavadinimu „9 LOBIAI“ (angliška versija –„BALTIC AMBER“).  Smalsauti apie šią programą skatina ir tai, kad koncertinės programos užsakymą pianistė gavo iš užsienio, o ne iš Lietuvos, Latvijos, Estijos festivalių ar koncertinių organizacijų. „Tikriausiai natūralu, kad lietuvius domina tie, kurie yra toliau ir atvirkščiai.“ – sako Eglė. 

Toks nuoširdus susidomėjimas Baltijos regiono šiuolaikine fortepijonine muzika, skatina mus pačius plačiau pažvelgti į dinamišką jos kraštovaizdį. Tad kuo šiuolaikinė muzika fortepijonui svarbi pačiai atlikėjai? Kokia ji – Baltijos šalių muzika – šiandien? 

Neseniai pristatėte šiuolaikinės Baltijos šalių muzikos programą, kuri nuskambėjo Vilniuje ir Brno, Čekijoje. Kokių įspūdžių parsivežėte iš Čekijos ir koncertų joje?

Paruošti šią programą inspiravo kvietimas koncertuoti Naujosios muzikos festivalyje „New Music Encounters Plus“, Brno. Šis festivalis gyvuoja 26 metus. Jo įkūrėjas, meno vadovas, čekų kompozitorius Ivo Medekas – ilgametis šiuolaikinės muzikos puoselėtojas Europoje ir už jos ribų, tad kvietimas koncertuoti ir pristatyti Baltijos šalių muziką man buvo atsakinga užduotis. Buvau nuoširdžiai nustebinta, kaip dėmesingai Čekijos publika klausėsi mano koncerto. 

Ar galite papasakoti apie programą, kurią atlikote Vilniuje ir Čekijoje? Kuo ji svarbi?

Koncerto idėja – pristatyti po 3 Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių kūrinius fortepijonui. Lietuvai šioje programoje atstovavo Giedriaus Kuprevičiaus, Juliaus Andrejevo ir Žibuoklės Martinaitytės muzika. Latvijai – Pēteris Vasks, Selga Mence ir Ēriks Ešenvalds. Estijai – Arvo Pärtas, Urmas Sisaskas ir Tõnis Kõrvitsas.

4 iš 9 kompozitorių vardų ir pavardžių iki 2023-ųjų net nebuvau girdėjusi, juo labiau – atlikusi. Autorių ir jų kūrinių pasirinkimui užtrukau 2 mėnesius. Nesigailiu skyrusi daug laiko. Vienas iš svarbiausių šios programos aspektų – net 6 kūrinių premjeros Lietuvoje. Beje, Lietuvos publikai puikiai pažįstamo P. Vasko kūrinys „Vasaros vakaro muzika“  buvo visiškai nežinoma Čekijos klausytojams. Po koncerto Brno prie manęs priėjo fortepijono katedros profesorė, pasidžiaugė jį išgirdusi ir paprašė atsiųsti nuorodą, kur galėtų įsigyti natas.  

Kas jus labiausiai domina šiuolaikinės Baltijos šalių muzikos žanre?

Labiausiai domina tie kompozitoriai, kurie (vis dar) kuria solo fortepijonui. Tikrai nebuvo lengva surasti, atrinkti, išsirinkti. Taip pat įdomu, kokiomis temomis ir stiliumi šiuolaikiniai autoriai kuria fortepijonui.

Kokie yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių skiriamieji bruožai ir panašumai?

Pradėjus dirbti su programos kūriniais, apėmė jausmas, kad visi jie kūno sąmonės lygmenyje man yra pažįstami! Kosmiška, tiesa? Ne tik gimtosios Lietuvos ar visais aspektais arti esančios Latvijos, bet ir estų kūriniuose jau pradiniame pasiruošimo etape pasąmoningai jaučiau emocinį kūrinio turinį. Labai stiprus, gilus pojūtis.

Kalbant šalių aspektu, estų kūryba išsiskiria labiausiai: itin autentiška, originali, individuali raiška tiek pasirinktų temų, tiek stiliaus atžvilgiu. Pagrindinis panašumas – daugiasluoksniškumas: visų Baltijos šalių kompozitorių kūryboje beveik vienodai reikšmingas vietas užima asmeninis kūrybos stilius, kompozitoriaus kaip kūrėjo ir pilietiško savo tautos atstovo derinys, svarbus santykis su gamta ir liaudies kūryba bei bendražmogiškų vertybių (laisvės, meilės, prasmės) paieškos.  

Ar yra konkrečių kompozitorių ar kūrinių, kurie padarė didelę įtaką jūsų muzikiniame kelyje? 

Paskutiniais kompozitoriaus ir pedagogo Juliaus Andrejevo (mes nesame giminės) gyvenimo metais, daug dirbau su juo kaip pianistė – konsultavausi ruošdama solinius ir kamerinės muzikos kūrinius. Iš jo gavau daug asmeninio padrąsinimo atsigręžti į save, ieškoti kūrinių, kurie man rezonuoja, įtraukti juos į savo programas. Manau, kad jo kūrinys „Estampas” buvo pradžia, kai susidomėjau Lietuvos, o vėliau ir Baltijos šalių regiono muzika. 

Su kokiais iššūkiais susiduriate interpretuodama ir atlikdama šiuolaikines Baltijos šalių muzikos kompozicijas?

Kartais sunku išlikti nešališkai – nesusitapatinti su muzika, kurią atlieku. Pavyzdžiui P. Vasko kūrinys „Vasaros vakaro muzika“ mane perkelia keliasdešimt dešimtmečių atgal – girdžiu jame tautos tremties istoriją ir intonacijas. Latviai, kaip ir lietuviai, patyrė žiaurią tremtinių dalią. Mano Močiutė buvo ištremta, mano Mama gimė tremtyje. Kai groju Vaską tiesiog „matau” ir jaučiu tremties skausmą. Bet, kaip sako prof. Mūza Rubackytė, visgi atlikėjo užduotis yra „virkdyti publiką, o ne verkti pačiam”, tad matyt man sunkiausia – neverkti.

Kuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių kūriniai yra įkvepiantys?

Juose daug nežabotos laisvės, nesuvaržytos dvasios. Dvasios, kurios nepavergsi. Baltijos šalyse nėra „vergo” pasaulėjautos. Gėriuosi tuo, grodama jaučiu pasididžiavimą gerąja to žodžio prasme.

Ar pastebėjote kokių nors jaunosios kartos reakcijų į šiuolaikinę muziką? 

Pastebiu, kad tarp jaunosios kartos klasikinės muzikos atlikėjų yra lyg baimė ar nedrąsa ją atlikti (kalbu apie tuos pianistus, kurie šiuolaikinę muziką grojo tik studijų laikotarpiu). Ta baimė, manau, kyla iš nežinojimo, apie ką yra ši muzika ir kaip ją atlikti. Man patinka prof. Jurgio Dvariono mintis, kad „šiuolaikinę muziką atlikėjas turi mėgti asmeniškai”. Tai yra atsakomybė, tad atlikėjas grodamas šiuolaikinę muziką atsiskleidžia vertybiškai ir profesiškai.

Kaip įsivaizduojate šiuolaikinės Baltijos šalių muzikos ateitį? O savo, kaip pianistės, vaidmenį šioje besikeičiančioje erdvėje?

Manau, kad susidomėjimas Baltijos regiono kūrėjais auga ir dar reikšmingai augs. Prie to ypač prisideda pasaulyje garsėjančių lietuvių atlikėjų veikla: dirigentės M. Gražinytė, G. Šlekytė, pianistai M. Rubackytė, A. Žlabys, šiuolaikinės muzikos atlikėjų ansambliai „Synaesthesis”, „NIKO“ ir kiti. 

Džiaugiuosi, kad pagerėjo visų Baltijos šalių repertuaro prieinamumas, rengiami išsamūs autorių pristatymai. Didžiausia padėka – visų trijų šalių muzikos informacijos centrams. 

Kaip pianistė jaučiuosi drąsiai skleidžiant žinutę apie dabartinę Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių muziką. Jaučiu asmeninį poreikį ir net pareigą dalintis ja su pasauliu. Mūsų šiuolaikinė muzika – be galo graži, įdomi ir autentiška. 

Kalbino Goda Juodaitytė