Liepos 1 d. Vilniaus Vingio parke Šimtmečio Dainų šventę atidarys roko opera „Eglė“. Kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus, poeto Sigito Gedos ir idėjos autoriaus Vytauto Kernagio kūrinys gimė daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Tačiau opera pirmą kartą buvo atlikta tik pernai, dirigento Gintaro Rinkevičiaus suburtos kūrybinės komandos pastangomis. Prieš metus ji du kartus atlikta Vilniaus Kongresų rūmuose, o šį sekmadienį ją išgirs, kaip planuojama, 20 tūkstančių žmonių minia.

Eglės vaidmuo patikėtas jaunosios kartos popatlikėjai Monikai Pundziūtei-Monique. Pernai ji išleido debiutinį albumą „Sun & Moon“, iš kurio keturi singlai netrukus tapo auksiniais, du – platininiais. Žilvino partiją atliks Jeronimas Milius, žinomas iš vaidmenų miuzikluose „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, „Grafas Montekristas“, „Karmen“ bei metalo grupės „Soul Stealer“.

Eglės brolių personažus kurs Česlovas Gabalis, Raimundas Juzuitis ir Rafailas Karpis. Simbolinį, S. Gedos sumanytą Rūpūžės charakterį įkūnys Vladas Bagdonas. Vaikams ir jūros gyventojams balsus suteiks Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai, Kauno valstybinis ir „Bel Canto“ chorai. Gros Vilniaus valstybinis simfoninis orkestras. Pastatymą režisuos „Vilnius City Opera“ bei Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kuriantis Gediminas Šeduikis.

Studijas baigėme tais pat metais. Aš gavau paskyrimą dirbti Lietuvos radijo garso režisieriumi, Vytas [Vytautas Kernagis - LMIC past.] išvažiavo į Maskvą tęsti masinių renginių režisūros studijas Valstybiniame teatro meno institute. Mūsų ryšiai visai nutrūko. Todėl tikrai nustebau gal po trejeto metų sulaukęs netikėto Vyto skambučio. Paaiškino baigiantis studijas Maskvoje ir kaip diplominį savo darbą ketinantis pastatyti roko operą „Eglė žalčių karalienė“. Prašė sukurti muziką, – operos užuomazgas prisimena kompozitorius Laimis Vilkončius.

Sukurti libretą paprašyta poeto Sigito Gedos, kuris lietuvišką epą pavertė visos žmonijos istorija, filosofiniu Jūros ir Žemės „kosmosų“ susidūrimu.

Kūrybinis procesas užtruko. O dar ilgiau užsitęsė operos kelias į didžiąją sceną: idėjos atsisakė ir pats iniciatorius Vytautas Kernagis, vėliau niekaip nepasisekė rasti finansavimo. Sovietmetį teko drebinti kitoms roko operoms – „Ugnies medžioklė su varovais“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Velnio nuotaka“.

„Eglė“ – jau ne pirmas lietuvių muzikos istorijos veikalas, kurio atgaivinimo imasi Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas simfoninis orkestras. Pastaraisiais metais jie jau pristatė Felikso Bajoro operą „Dievo avinėlis“ ir Juliaus Juzeliūno operą „Žaidimas“.

LMIC info.