Atrodytų, kad natų leidyba yra aktuali tik specifiškai siauram būriui muzikos profesionalų – kompozitoriams ir atlikėjams. Išleistos natos autoriams praverčia jų kūrybos sklaidai ir potencialiai augsiančiam susidomėjimui, o atlikėjai vietoje rankraščių „šifravimo“ mėgaujasi grodami iš tvarkingų, estetiškų leidinių. Bet iš tiesų natos perveria visus kompozicinės muzikos ekosistemos sluoksnius, atsidurdamos klasėse, auditorijose, repeticijų kambariuose, privačiose svetainėse, įrašų studijose, koncertinėse scenose ar bažnyčiose, suteikdamos atskaitos tašką muzikos įvykiams bei praktikoms.

Lietuvos muzikos informacijos centras (LMIC) jau pora dešimtmečių vykdo šią „mažosios leidybos“ veiklą, įvairių tipų injekcijomis aktyvindamas Lietuvos kompozitorių natų pasiūlą: nuo XX a. pradžios klasikų iki nūdienos jaunų autorių, nuo virtuozinių konkursinių iki popkultūrinės estetikos kompozicijų, pagaliau nuo koncertinio repertuaro iki edukacinių kūrinių pradinukams. 2016 m. LMIC išleido 16 natų leidinių, atgaivinsiančių nemažo muzikos praktikų lauko repertuarą. Šis projektas įgyvendintas gavus dalinę Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Asociacijos LATGA finansinę paramą.

„Lietuvos klasikos serija“ papildyta dviejomis XX a. pirmoje pusėje sukomponuotomis sonatomis smuikui ir fortepijonui – Juozo Gruodžio ir Kazimiero Viktoro Banaičio opusais. Juozo Gruodžio Sonata smuikui ir fortepijonui (1922), pirmasis šio žanro atvejis lietuvių muzikoje, per beveik šimtmetį sulaukė keleto redakcijų, o naujajame leidinyje smuiko partiją redagavęs britų smuikininkas Christopheris Horneris siekė palikti kuo daugiau autentikos. Ir Gruodžio kūrinys, ir Kazimiero Viktoro Banaičio Sonata smuikui ir fortepijonui (1935) atspindi anuometinę tendenciją etninės lietuvių muzikos intonacijas derinti su nuosaikiai modernia kompozicine kalba.

LMIC iniciatyva savo repertuarą ypač galės praturtinti pianistai: 2016 m. išleisti du leidiniai, skirti solo fortepijonui, ir net septyni kūriniai fortepijonų duetui. Pernai Lietuvos kompozitorių sąjungos ir LMIC organizuotame naujų kūrinių fortepijonui solo konkurse geriausiai įvertinti kūriniai „sukalti“ į rinkinį „Plaktukai be fortepijono“, kuris atlikėjus neabejotinai inspiruos įveikti virtuozinius iššūkius. Tuo tarpu ieškantiems ekstremalios askezės ir rituališko įsiklausymo proceso tiktų Šarūno Nako „Ketmanas“ (2012) – kūrinį redagavęs ir pridėtame CD įgrojęs Daumantas Kirilauskas teigia, jog „kiekviena pažintis su nauja muzika yra įdomi“.

Net septynis natų leidinius inicijavo ir suredagavo pianistai Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas, turintys didžiulę lietuvių autorių muzikos aktyvios sklaidos patirtį kaip fortepijoninio dueto atlikėjai: „Per daugelį metų susikaupė nemažai lietuvių autorių kūrinių, sukurtų dviem fortepijonams. Suvokus, kad ši muzika yra beveik niekam nežinoma, atsirado noras ją paskleisti ir populiarinti. Manau, daugelis šių kūrinių skirti ne tik aukščiausios klasės profesionalams – jie gali būti įtraukti ir į muzikos gimnazijų, konservatorijų bei akademijų mokymosi programas“. Duetų atlikėjams atsiveria gaivių ir įvairiakrypčių muzikavimo patirčių pasirinkimai: tai virtuoziški Algimanto Kubiliūno „Tokata“ (2009) ir Vytauto Barkausko „Allegro brillante“ op. 107 (1996), repetityvūs Gintaro Sodeikos „Sutapo“ (2010) ir Egidijos Medekšaitės „Tekstilė 1“ (2006), fragmentiškai kaitūs Broniaus Kutavičiaus „Roberto demonai ir angelai“ (2007) ir Jurgitos Mieželytės „Šukės“ (2010), žaismingi Giedriaus Kuprevičiaus „Dvynukai“ (2009).

Ankstyvam pozityviam kontaktui su šiuolaikine lietuvių muzika užmegzti skirtos dvi naujos edukacinės kūrinių rinktinės. Pradinių klasių smuikininkams skirtas rinkinys „Tiltelis“, o įvairaus amžiaus vokalistams – dainų kolekcija „Kodėl?“. Pastarojo leidybą inspiravo siekis kuo anksčiau moksleivius sudominti šiuolaikine muzika – šviežiai skambančia ir atliepiančia gyvenamajam laikui: „Norėjosi, kad dvidešimt pirmojo amžiaus kūrėjai parašytų dainų dvidešimt pirmojo amžiaus jaunimui“, – teigia rinkinio sudarytoja ir redaktorė Gintarė Skėrytė.

Studentų profesiniam augimui reikšmingi konkursai neretai įtraukia ir į aktyvų šiuolaikinės muzikos edukacijos procesą. Dalyvius kontaktuoti su šiuolaikine lietuvių muzika įpareigoja Tarptautinio Juozo Pakalnio vardo pučiamųjų instrumentų konkursas, kurio privalomus lietuvių kompozitorių kūrinius LMIC išleido rinkinyje „Segmentai“.

Pagavaus skambesio besiilginčius pradžiugins du akademinės ir populiariosios muzikos jungtį įvaldžiusio Teisučio Makačino kūrinių leidiniai. 3 dalių siuita fleitai, altui ir fortepijonui „Iš paraštės“ (2005) inicijuota ir suredaguota ansamblio „Vilniaus arsenalas“ meno vadovo Rolando Romoslausko: „Lietuvių muzikoje labai mažai nuotaikingų, „pramoginių“ kūrinių. Ši kompozicija papildo kuklų tokio žanro repertuarą. Šiandienos kūryboje dažnai girdimi įtampos, katastrofizmo atgarsiai išprovokuoja nostalgiją tiesiog gražiai, smagiai melodijai. Įvaldyti pramoginius žanrus ne taip paprasta. Džiugu, kad tokia muzika bus lengviau pasiekiama norinčiam tiesiog pamuzikuoti.“ Dar vienas naujas Teisučio Makačino muzikos leidinys „Vėjas man pasakė“ įprasmina ir kviečia reaktualizuoti Lietuvos estrados klasika tapusias dainas.

Paulina Nalivaikaitė

---

Visus natų leidinius galima įsigyti Lietuvos muzikos informacijos centre.