Lietuvos kompozitorių muzikos sesija pagal Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą

  • 2015 m. vasario 24 d.


Šv. Kristoforo kamerinis orkestras

Vasario 26 d., ketvirtadienį, 19 val., Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyks Šv. Kristoforo kamerinio orkestro sumanyta Lietuvos kompozitorių muzikos sesija, kurios antraštė nurodo į istorijų pasakojimą ir niuansuotą šešėliavimą. Į pirmąjį įtrauks Arvydo Malcio Koncertas smuikui, altui ir styginių orkestrui (2012), o antrąjį praktikuos Zita Bružaitė, pernai sukūrusi „Keturių dermių miniatiūrų“ (2001) versiją smuikui ir styginių orkestrui. Su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru scenoje pasirodys dvi solistės: altininkė Vidmantė Andriūnaitė ir smuikininkė Rūta Lipinaitytė. 

 

Kompozitorius Osvaldas Balakauskas kadaise sakė: „Šv. Kristoforo kamerinis orkestras –Lietuvos kompozitorių draugas!“. Išties galima drąsiai teigti, jog šis orkestras yra vienas aktyviausių Lietuvos šiuolaikinės kompozicinės muzikos atlikėjų, o lietuviškas repertuaras jo programose nėra tik atsitiktinis reiškinys, greičiau – situacija arba tendencija, tapusi ryškiu kolektyvo bruožu. Tai patvirtina ir jo įkūrėjo, meno vadovo ir dirigento prof. Donato Katkaus, nuo pat orkestro gyvavimo pradžios išsikeltas ir sistemingai siekiamas tikslas – parodyti, jog „lietuviška muzika irgi yra muzika“. Tokia profesoriaus misija per daugiau nei dvidešimt Šv. Kristoforo kamerinio orkestro kūrybinės veiklos metų neliko nepastebėta – 2012 m. už lietuviškos muzikos puoselėjimą D. Katkui buvo įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ bei Lietuvos kompozitorių sąjungos M. K. Čiurlionio premija.

 

Koncerto programos branduolį sudarys kompozitorių Zitos Bružaitės ir Arvydo Malcio kūriniai. Zitos Bružaitės „Keturių dermių miniatiūros“ sumanytos kaip nedidelis 4 pjesių ciklas, kurio dalys – Lydinė, Dorinė, Fryginė ir Mikslolydinė – sukurtos skirtingais metais, nuosekliai jas kaupiant vieną po kitos. Anot autorės, šią muziką inspiravo pasiskaitymai apie senovės antiką, Graikijos kultūrą ir dermių prasmes, tačiau pjesės – ne graikų kultūros atspindys, o veikiau viduramžių muzikos ir lietuvių liaudies dainų jungtis, sunarstoma pagal džiazo estetikos jauseną.

 

Zitos Bružaitės dermių kompozicijos griežtai nekartoja dalių pavadinimuose atsispindinčių garsaeilių struktūros, dermės čia tampa skirtingų nuotaikų impulsais bei paryškina tam tikrų muzikos kalbos elementų dominavimą. Kūrinio atsiradimą taip pat įkvėpė aktyviai „čia“ ir „ten“ koncertuojantys ir nuolat naujų savo šalies autorių muzikos ieškantys atlikėjai, tarp kurių ir šio koncerto solistė Rūta Lipinaitytė.

 

Arvydo Malcio Koncerte smuikui, altui ir styginių orkestrui slypi savitas siužetas su dialogais, alegorijomis, kulminacijomis, dramatizmu ir lyrizmu. Solistai kūrinyje yra savo gyvenimo istorijų pasakotojai, tarsi teatro pjesės personažai, kurių muzikiniai „duomenys“ pasižymi daugiabriauniškumu ir daugiaplaniškumu. Taigi trys Koncerto dalys – tai tarsi studijos su skirtingomis siužetinėmis, štrichinėmis, emocinėmis linijomis.

 

Arvydo Malcio kūrinys sukomponuotas iš gausybės fragmentų, kurie turi atspindėti ir instrumentų galimybes, ir šiandienos pulsą, žmogaus viltis, džiaugsmus ir nusivylimus, svajones ir klystkelius. Koncerte naudojamos įvairios pusiausvyros ir simetrijos formulės, įsismelkiančios į garsaeilius, ritmą, faktūrą ir kituos muzikos elementus. Viso kūrinio ašis yra solistai (šiuo atveju altininkė Vidmantė Andriūnaitė ir smuikininkė Rūta Lipinaitytė), suteikiantys muzikinius ir emocinius akstinus visam orkestrui.

 

LMIC inf.