Justina Repečkaitė

Justinos Repečkaitės muzika daugeliu aspektų yra deimantinė. Griežtai raiži forma ir geometrinis perfekcionizmas sukuria nepaviršutinišką smogiamąjį jos muzikos grožį, kuris išskiria autorę iš kitų tos pačios kartos kompozitorių. Stiprus jos muzikos modernizmas beveik nieko lengvai neatskleidžia klausytojui, bet traukia jį savo kūrybine drąsa. Susidomėjimas vėlyvųjų viduramžių kultūra daro įtaką kompozitorės kūrybai ir įkvepia daugelį jos kūrinių. Intensyvios ir grakščios Justinos Repečkaitės idėjos yra esminis jos kūrybos bruožas, tiek kalbant apie sonoristines ir proporcines kūrinių „Chartres“ ar „Pilastres“ (2013) savybes, tiek apie nepaprastai tikslius kompozicinius „dūrius“ jos „Acupunture“ ar „Acupressure“ (2014). Autorės muzika be kompromisų skelbia ir be baimės perteikia jos muzikines idėjas, sustiprintas originalių tembrų ir koncepcijų, kurios tampa stipria muzikine jėga Lietuvoje ir svetur. 

Ben Lunn

Chartres

X
Chartres

Įvardijimas ir išvarymas

X
Įvardijimas ir išvarymas

Biografija

Justinos Repečkaitės muziką kritikai apibūdino kaip „turinčią daug panašumų su deimantu“ (Ben Lunn, Jungtinė Karalystė), „įtraukiančią, nuolat besikeičiančią, grublėtą ir žvilgančią“ (Max Erwin, JAV) bei „nubrėžtą pačiu aštriausiu pieštuku“ (Šarūnas Nakas, Lietuva).
Gimusi 1989 m., ji baigė kompozicijos magistro studijas Prancūzijoje, o vėliau studijavo prestižinėje IRCAM programoje „Cursus“. Paryžiuje ji buvo „Singer-Polignac Foundation“ reziduojanti menininkė, ansamblio „Le Balcon“ (dirigentas Maxime Pascal) kompozitorė rezidentė bei Tarptautinio Nadios ir Lili Boulanger centro stipendininkė. Vėliau rezidencijas tęsė Vokietijoje – „Villa Waldberta“ ir „Schloss Wiepersdorf“, 2024 m. – „Cordes-sur-Ciel“ festivalyje, o 2025 m. – „Lehtinen Foundation“ Helsinkyje.
Justinos muzika ir interviu buvo pristatyti „Radio France“ laidoje Création Mondiale. Ji taip pat davė interviu RTS, RPPT, Forum Opera, LRT KLASIKA, Lietuvos kultūros institutui bei tinklalaidei Composers on Air. Jos muzika buvo transliuojama per ARTE ir Medici platformas, taip pat yra prieinama „Spotify“.
2024 m. Lietuvos kompozitorių metų kūrinių apdovanojimuose įvertinta Repečkaitės kompozicija La muë (2024) serpentui, vaikų chorui ir elektronikai – projekto Janus dalis, bendrai užsakyta IRCAM ir Versalio baroko muzikos centro. Kūrinys buvo atliktas „Ircam Espro“, pasitelkiant virtualiąją Versalio rūmų Karališkosios koplyčios akustiką.
Tais pačiais metais Ženevoje ansamblis Eklekto savo 50-mečio proga pirmą kartą atliko jos kūrinį Whispering Skin (2024) mušamiesiems ir elektronikai.
2025 m., remiama Ernsto von Siemenso fondo, Justina sukūrė muziką projektui Sfäärit, jungiančiam senovinius instrumentus, elektroniką ir šokį. Projektas buvo pristatytas festivalyje Musica Nova Helsinkyje. LRT KLASIKA užsakymu Repečkaitė sukūrė naują kūrinį Millefleur (2025) ansambliui Ensemble for New Music Tallinn. Jo premjera įvyko festivalyje „Muzikos ruduo / Baltic Music Days“ Vilniuje, o 2026 m. kūrinys atstovauja Lietuvai Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje (International Rostrum of Composers). Anksčiau Lietuvai Pasaulio muzikos dienose (World Music Days) ir Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje taip pat atstovavo jos kūriniai Chartres (2012) styginių orkestrui ir Tapisserie (2015) kameriniam ansambliui.
Nuo premjeros festivalyje „Gaida“ jos orkestrinis kūrinys Vellum buvo atliktas festivaliuose „Baltic Music Days“ ir „Estonian Music Days“, Paryžiaus filharmonijoje bei, visai neseniai, Sorbonoje.
2026 m. akordeonininkas Vincent Lhermet festivalyje Présences Paryžiuje pirmą kartą atliko kūrinį Concertina-fold almanach, sukurtą „Radio France“ užsakymu. Tais pačiais metais Justina tapo festivalio Festival d’Autan kompozitore rezidente.
Tarp naujausių darbų – du kūriniai, užsakyti Monako festivalio Printemps des Arts de Monte-Carlo ir numatyti 2027 m. programoje.

Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius/Instrumentuotė

Metai

Trukmė

Pavyzdžiai

Ištekliai

Kūrinio pavadinimas/

Metai/

Trukmė