Česlovas Sasnauskas

Vienas pirmųjų lietuvių muzikos veikėjų Česlovas Sasnauskas (1867-1916) aktyvią kultūrinę veiklą pradėjo XIX amžiaus pabaigoje ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Peterburge. Į lietuvių muzikos istoriją įėjo kompozitoriaus, koncertuojančio muziko bei leidėjo darbais. Nors Česlovo Sasnausko kūrybinis palikimas nėra gausus, tačiau vertingas, o kompozitoriaus sukurta daina „Kur bėga Šešupė" pateko į lietuvių muzikos aukso fondą.

Peterburge Česlovas Sasnauskas garsėjo kaip vargonininkas, chorvedys, dalyvavo lietuvių ir lenkų draugijų veikloje, koncertavo kaip dainininkas, dirbo pedagoginį darbą, pirmasis organizavo periodinę lietuviškojo koncertinio repertuaro leidybą, rašė straipsnius.

Česlovas Sasnauskas gimė 1867 m. birželio (liepos?) 19 d. Kapčiamiestyje. Pirmieji muzikos mokytojai - tėvas Tomas Sasnauskas ir Liucidas (Liudvikas) Risauskas - išmokė būsimąjį kompozitorių vargonuoti. Nuo 1883 m. Česlovas Sasnauskas vargonininkavo Gražiškiuose, Vilkaviškyje, Daugpilyje, keletą metų dirbo Kauno geležinkelio pašto skyriuje. 1892-1898 m. studijavo dainavimą Peterburgo konservatorijoje Stanislavo Gabelio, Antonio Cotogni klasėse. 1892 m. pradėjo dirbti Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčios raštininku, o nuo 1895 m. iki mirties - vargonininku ir choro vadovu, taip pat mokytojavo Šv. Kotrynos mokyklose, vėliau dėstė gimnazijoje, katalikų Dvasinėje akademijoje bei seminarijoje. 1902-1904 m. mokėsi Peterburgo archeologijos institute. Kompozitorius buvo išvykęs studijuoti grigališkąjį choralą Romos archyvuose, Europos vienuolynuose. Česlovas Sasnauskas mirė 1916 m. sausio 18 d. Peterburge.

Česlovo Sasnausko kūrinių sąrašą sudaro apie 100 kompozicijų. Daugelis jų nebuvo spausdinta ar išvis neišliko iki šių dienų. Kompozitoriaus palikimas nepasižymi žanrų įvairove - didžioji dalis kūrinių skirta atlikti chorui su pritarimu ar be, taip pat balsui solo su pritarimu; grynai instrumentinės muzikos grupę sudaro keletas kompozicijų vargonams. Česlovo Sasnausko vokalinę kūrybą sudaro ir pasaulietinė, ir bažnytinė muzika. Pasaulietinėje muzikoje santūriai naudojamos liaudiškos intonacijos, harmoninė kalba itin paprasta, nors pastebima vėlyvųjų romantikų įtaka. Religiniuose kūriniuose kompozitorius pasitelkdavo įvairias polifonines priemones, melodikoje jungė Vakarų ir slavų religinės muzikos bruožus.

Renata Varanavičiūtė

Juozas Žilevičius. Česlovas Sasnauskas. - Kaunas: J. Brundza, 1936
Vytautas Landsbergis. Česlovas Sasnauskas. Bibliografija. - Vilnius: Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1978
Vytautas Landsbergis. Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai. - Vilnius: Vaga, 1980