Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) yra svarbiausia figūra lietuvių nacionalinės kultūros istorijoje, įkūnijusi atgimstančios tautos aspiracijas ir susiejusi jas su aktualiausiomis amžių sandūros Europos meno tendencijomis. Čiurlionis kaip kompozitorius baigė dvi aukštąsias muzikos mokyklas Varšuvoje ir Leipcige, o vėliau ryžosi tapti profesionaliu dailininku, vis mažiau laiko skirdamas muzikai ir galop visai nustodamas komponuoti. Jis išgarsėjo pirmiausia kaip itin originalus tapytojas, vizionieriškiems paveikslams suteikęs muzikinius pavadinimus (Preliudas, Fuga, Sonata), ir tik vėliau kaip pirmasis modernus lietuvių kompozitorius, gana ekspresyviuose vėlyvojo romantizmo stiliaus fortepijoninių miniatiūrų cikluose (1905-1909) naudojęs tautinius motyvus ir kai kuriuos konstruktyvistinius principus. „Nepaprastas muzikos ir tapybos kompozitorius," – atkreipdamas dėmesį į neįprastą Čiurlionio muzikos ir paveikslų jungtį, rašė Olivier Messiaenas. Čiurlionis sukūrė pirmuosius ir populiariausius lietuvių simfoninius veikalus – poemas "Miške" (1902) ir "Jūra" (1907), tačiau būdamas gyvas jų neišgirdo. Jis skelbė lietuviškojo meno ideologija tapusius pareiškimus, pabrėždamas archajiško folkloro reikšmę moderniai kūrybai: „Mūsų credo – tai mūsų seniausios dainos ir mūsų ateities muzika." Čiurlionio dailės, muzikos ir literatūrinis palikimas lig šiol yra nuolatinių sekimų ir inspiracijų šaltinis Lietuvos kūrėjams.

Šarūnas Nakas

M.K.Čiurlionis. C. Reinecke - Kanonas c-moll (VL 216a)

X
M.K.Čiurlionis. C. Reinecke - Kanonas c-moll (VL 216a)

Simfoninės poemos - Miške (VL 1)

X
Simfoninės poemos - Miške (VL 1)

M.K.Čiurlionis 125 - Styginių kvartetas c-moll (VL 83)

X
M.K.Čiurlionis 125 - Styginių kvartetas c-moll (VL 83)

Kūriniai fortepijonui - Preliudas (VL 187)

X
Kūriniai fortepijonui - Preliudas (VL 187)

Preliudai, kanonai, fugos - Fuga b-moll (VL 345)

X
Preliudai, kanonai, fugos - Fuga b-moll (VL 345)

Liaudies dainos chorams - Beauštanti aušrelė (VL 31)

X
Liaudies dainos chorams - Beauštanti aušrelė (VL 31)

Biografija

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875.09.22 Varėnoje - 1911.04.10 Pustelnike) yra žymiausias lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas, padėjęs profesionaliosios lietuvių dailės ir muzikos pagrindus. Kūryboje siekė universalumo ir sintezės, atskleidė individualiai pajaustą dvasingą kosmoso, gamtos ir žmogaus vienovę.

Čiurlionio kūrybą sudaro dailės (tapybos, grafikos), muzikos, literatūros kūriniai bei fotografijos. Reikšmingiausi tapybos darbai - Sonatos (7 ciklai). Joms būdingos muzikinių struktūrų analogijos, ypatinga ir daugiapusė turinio koncentracija, novatoriškas konceptualizmas. Muzika turi vėlyvojo romantizmo bruožų, savitų dramatugijos sprendimų, įtaigios ekspresijos. Vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė polifoniškai išplėtotų liaudies dainų išdailų chorui, originali vėlyvoji chorinė kūryba išsiskiria visoje to meto lietuvių muzikoje. Gausiausia ir originaliausia yra fortepijoninė kūryba. Vėlyvuosiuose fortepijoniniuose preliuduose išplėtojo savitą kontrapunktinę faktūros ir formos dramaturgiją. Fortepijoninių variacijų cikluose naudojo savo atrastą serijinį melodinės organizacijos principą (pastovias 7-9 garsų eiles).

Nuo 1877 m. gyveno Druskininkuose, kur 1885 m. baigė liaudies mokyklą. Muzikos pradmenis gavo iš tėvo, bažnyčios vargonininko, vėliau (1889-1891) mokėsi Plungės dvaro orkestro mokykloje. 1892-1893 m. grojo fleita kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestre. 1894-1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, pradžioje kaip pianistas (T. Brzezickio ir Antonio Sygietińskio klasėse), vėliau (nuo 1897 m.) - Zygmunto Noskowskio kompozicijos klasėje. Diplominis darbas - kantata "De profundis". 1900 m. sukūrė simfoninę poemą "Miške", kurią pristatė Maurycy'o Zamoyskio konkursui ir pelnė specialų žiuri pagyrimą. 1901-1902 m. studijavo Leipcigo karališkojoje konservatorijoje pas Carlą Reineckę (kompozicija) ir Salomoną Jadassohną (kontrapunktas). Laisvu klausytoju įsirašė į Leipcigo universitetą, kur klausėsi estetikos, istorijos ir psichologijos paskaitų. C. F. Peterso bibliotekoje studijavo Hectoro Berliozo ir Richardo Strausso kūrinius, persirašė Strausso simfoninę poemą "Mirtis ir pragiedėjimas". Leipcige sukūrė Styginių kvartetą, simfoninę uvertiūrą "Kęstutis", daug polifoninių kūrinių fortepijonui, vargonams, mišriam chorui. 1902 m. liepos 14 d. gavo Leipcigo konservatorijos mokytojo pažymėjimą. 1902-1903 m. gyveno Varšuvoje, lankė Varšuvos piešimo klasę pas J. Kauziką, 1904-1906 m. - dailės mokyklą pas Kazimierą Stabrauską, Konradą Krzyżanowskį, Ferdynandą Ruszczycą, K. Tichį. 1903 m. pradėjo kurti simfoninę poemą "Jūra" (užbaigė 1907 m.). Lygiagrečiai 1905-1906 m. vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui. 1905 m. Varšuvos dailės mokykloje surengta pirmoji personalinė Čiurlionio tapybos darbų paroda. Vasarą kartu su Wolmanų šeima išvyko prie Juodosios jūros. 1906 m. rudenį aplankė Prahos, Drezdeno, Niurnbergo, Miuncheno, Vienos muziejus. 1907-1908 m. gyveno Vilniuje, su kitais įkūrė Lietuvių dailės draugiją, savo darbus eksponavo pirmojoje lietuvių dailininkų parodoje, vadovavo "Vilniaus kanklių" draugijos chorui, jam komponavo originalius kūrinius ir liaudies dainų išdailas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė apie muziką ir dailę. 1908 m. gegužės 30 d. diriguojant autoriui pirmą kartą atlikta kantata "De profundis". 1908 m. rudenį lankėsi ir 1909 m. gyveno Sankt Peterburge. Suartėjo su Rusų dailininkų sąjungos nariais Mstislavu Dobužinskiu ir Aleksandru Benua, dalyvavo jų parodose. Prie Lietuvių dailės draugijos įsteigė muzikos sekciją, organizavo pirmąjį lietuvių kompozitorių kūrinių konkursą. Varšuvoje išleistas Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų rinkinys "Vieversėlis". 1909 sausio 14 d. (senu stiliumi - sausio 1 d.) susituokė su Sofija Kymantaite. Sausio ir vasario mėn. Peterburge Čiurlionio fortepijoniniai kūriniai atlikti koncertuose greta Aleksandro Skriabino, Nikolajaus Metnerio, Igorio Stravinskio, Sergejaus Rachmaninovo kompozicijų. 1909 m. vasarą Čiurlionis išrinktas Lietuvių mokslo draugijos Dainų ir natų rinkimo komisijos nariu. Kartu su Kazimieru Būga, Augustinu Voldemaru, Česlovu Sasnausku ir Juozu Tallat-Kelpša rengė lietuviškos muzikinės terminologijos žodyną. Gruodžio pabaigoje suserga, gydytojai konstatuoja didelį pervargimą ir išsekimą. 1910 m. kovo mėn. Čiurlionis paguldomas į Raudonojo dvaro sanatoriją Pustelnike (netoli Varšuvos). Tuo metu ateina tarptautinis pripažinimas: 1910-1911 m. Čiurlionio darbai eksponuojami Peterburge, Maskvoje, Rygoje, Minske, Vilniuje, Kijeve, Paryžiuje, jis kviečiamas dalyvauti "Naujojo dailininkų susivienijimo" parodoje Miunchene, išrenkamas Peterburge įsikūrusios "Meno pasaulio" (Mir iskusstva) draugijos nariu. 1911 m. kovo pabaigoje Čiurlionis peršalo ir susirgo plaučių uždegimu. Mirė 1911 m. balandžio 10 d. (senu stiliumi - kovo 28 d.). Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.