Vitalijus Gailius

Vasario 1 d. išleistas ilgamečių scenos partnerių Jano Maksimowicziaus ir Dmitrijaus Golovanovo dueto debiutinis albumas „Thousand Seconds Of Our Life“. Ne vienerius metus kartu grojantys muzikantai pagaliau ryžosi įamžinti savąją kūrybą fiziniu formatu.

Viešėdami LRT radijo laidoje „Džiazo valanda“, muzikantai prisiminė savo pirmąjį susidūrimą. Viskas įvyko tarp LMTA sienų. Janas tiesiog priėjo prie jaunesniojo kolegos Dmitrijaus ir pasiūlė kartu šį bei tą pagroti. Užsimezgusi bičiulystė tęsiasi jau penkiolika metų, o jų duetas tapo neatsiejama lietuviško džiazo scenos gyvenimo dalimi. Dmitrijus ir Janas ne tik groja duetu, bet ir talkina kitiems muzikantais bei kartu su perkusininku Arkadijumi Gotesmanu yra trio „Infiltrators“ nariai.

Kodėl „Thousand Seconds Of Our Life“ pasirodė tik dabar, nors duetas kartu groja jau daugybę metų? Abu muzikantai, o ypač Janas, atstovauja, jei taip galima pasakyti, intravertiškajai kūrėjų grupei. Jie nelinkę paklusti industrijos diktuojamoms įrašų leidybos taisyklėms, neskubina procesų, bet mėgaujasi ir brandina savąją kūrybą. Nuoširdumas sau ir klausytojui jiems yra itin svarbus. „Mes, ko gero, pagaliau priėjome tą tašką, kai eidami menininko keliu ir stebėdami aplink mus vykstančius šiuolaikinio pasaulio pokyčius bei iššūkius, su kuriais susiduria muzikuojantys žmonės, nusprendėme, kad visa tai neturėtų keisti mūsų pačių pasirinktos krypties. Priešingai, nutarėme atskleisti mūsiškąjį muzikos kelią, nes manome, kad šiuolaikiniame pasaulyje tai reta, net unikali galimybė atlikti sąžiningą, kokybišką, nuoširdžią, intelektualią ir dvasingą muziką. Pristatydami savo muziką rodome gerą pavyzdį ateinančių kartų muzikantams bei tikime, kad keičiame pasaulį į gerąją pusę“, – aiškina D. Golovanovas.

Debiutinis dueto įrašas, visų pirma, alsuoja gyvybe ir natūralumu. „Thousand Seconds Of Our Life“ vitališkumas slypi pačioje albumo gimimo istorijoje. Viskas vyko labai laisvai. Nebuvo detalių kiekvieno kūrinio partitūrų, įrašų sesija vyko nesispraudžiant į ankštus ir griežtai reglamentuotus laiko rėmus. Albumo įrašymo darbai truko tris dienas gamtos apsuptyje įsikūrusioje „InTegra House“ salėje, padedant garso režisieriui Artūrui Bieliauskui. „Mūsų tikslas buvo kuo labiau atsipalaiduoti, pasinerti į kūrybinį procesą ir pakilti virš kasdienybės. Ir, mano manymu, tai puikiai pavyko. Galėjome groti kiek norėjome, ilsėtis tiek, kiek reikia, įrašėme apie 9 valandas muzikos ir atrinkome tik pačius magiškiausius, pačius trapiausius kūrinius, kurie pateko į albumą“, – pasakoja D. Golovanovas. Janas tik priduria, kad „išsipildė maža svajonė – užfiksuoti kažkur iš pasąmonės atėjusius sąskambius“.

Albumą sudaro dvylika kompozicijų. Vienuolikos pavadinimuose tėra įvardyta kūrinio trukmė sekundėmis, pavyzdžiui, „300 seconds“ ar „170 seconds“. Visos šios dalys – autorinė Dmitrijaus ir Jano kūryba, išskyrus paskutinę – JAV pianisto bei kompozitoriaus Kenny Kirklando kūrinio „Dienda“ interpretaciją. Šis kūrinys į albumą pateko neatsitiktinai. Jano ir Dmitrijaus koncertuose „Dienda“ nuolat tampa baigiamuoju žodžiu. „Ši kompozicija lydi mus daugybę metų ir tapo neatsiejama mūsų dueto dalimi“, – sako D. Golovanovas. J. Maksimowiczius pabrėžia tai, kad šis kūrinys patrauklios formos, o akordai – itin geras atspirties taškas, iš kurio galima skristi toliau, be to, ne su visais muzikantais pavyktų būtent taip atlikti „Diendą“ ir išgyventi būtent tokius muzikinius pojūčius. Akivaizdu, kad netgi atliekant kitų autorių parašytas kompozicijas tarpusavio ryšys tiek Janui, tiek Dmitrijui labai svarbus.

Tūkstantyje sekundžių sutilptų vos šešiolika minučių garso. Janas ir Dmitrijus nėra tiek šykštūs – albumas trunka ilgėliau – bemaž dvigubai. Sudėjus kūrinių pavadinimuose nurodytas sekundes, atitinkančias kompozicijų trukmę, gauname 2209 sekundes. Tad kodėl gi ne „Two Thousand Seconds Of Our Life“? Anot dueto narių, tai metafora, atspindinti mažytes, bet svarbias, ilgam įstrigusias gyvenimo akimirkas, kurias patirti kviečiamas ir klausytojas.

Norisi atsigręžti ir į „Infiltrators“ trijulę, kur taip pat girdime Dmitrijų ir Janą. Lyginant trio ir dueto kuriamą muziką, apie apie tiesioginę skambesio tąsą negalėtume, tačiau tam tikrą estetinį, jausminį tęstinumą įmanoma pajusti. Ir vienu, ir kitu atveju erdvė neperkraunama garsais, siekiama labiau akcentuoti vieno garso sklaidą, iš jo išplaukiančius obertonus, kuriama intymi, kontempliatyvi atmosfera.

Patys muzikantai apie santykį su trio „Infiltrators“ taip pat kalba atsargiai. Pasak Jano, „duetas – tai visai kita dimensija, o tai, ką girdime šiame įraše, yra būtent mano viduje duetu suskambėjęs pasaulis“. Dmitrijaus manymu, tai, kas netilpo į „Infiltrators“ albumo rėmus, ko gero, taip ir pasiliko aname gyvenimo etape, o „Thousand Seconds Of Our Life“ – „tai mūsų su Janu kūrybinio gyvenimo apžvalga iš šios dienos perspektyvos. Tikiu, kad visi gyvenimo įvykiai turi poveikį muzikanto asmenybės formavimuisi, tad „Infiltrators“ tikrai padarė įtaką šiam albumui, bet ją jaučiame tik mes, atlikėjai, kadangi ji nėra tiesioginė“.

Ir D. Golovanovas, ir J. Maksimowiczius – aukšto meistriškumo muzikantai, pasižymintys plačia muzikine artikuliacija. Albume sentimentalia nuotaika alsuojantis Dmitrijaus grojimas akordais, retkarčiais primenantis klasikinę mokyklą, neretai transformuojasi į virtuoziškus ir greitus, dermėmis paremtus pasažus. Janas meistriškai išnaudoja sopraninio saksofono galimybes. Atskleidžia šį instrumentą gana plačiu diapazonu – turint omeny ir atliekamų natų aukštį, ir techninį arsenalą, t. y. įvairius papsėjimus ar žaidimus su liežuvėliu. Abu instrumentai, fortepijonas ir saksofonas, dėl puikios įrašo kokybės bei muzikantų meistriškumo albume skamba labai sodriai ir aiškiai. Norėtųsi išskirti kūrinį „207 seconds“, kuriame garso raiškumas ir instrumentų skambesio detalės atsiskleidžia visomis spalvomis.

„Thousand Seconds Of Our Life“ – gana vientisos nuotaikos ir skambesio albumas. Klausantis D. Golovanovo ir J. Maksimowicziaus debiutinio įrašo nekyla abejonių, jog girdi puikiai vienas kitą jaučiančių muzikantų dialogą. Kūrinių dinamika sklandi. Kai piano keičia mezzo forte ar ilgainiui peršokama tiesiog į forte, viskas atliekama tiksliai ir užtikrintai. Rodosi, kad abu muzikantai vienodai jaučia nuotaikų kismą, yra tame pačiame jausminiame lygyje. „Thousand Seconds Of Our Life“ atspindi konstruktyvų dviejų bičiulių dialogą.

Albume tik du instrumentai, todėl užpildyti erdvę nėra taip paprasta. Ypač tose vietose, kuriose ilgų, rezonuojančių natų pasažai pereina prie staccato stiliaus frazių. Galbūt tai pasąmoninė trio „Infiltrators“ įtakos apraiška, tačiau kartais norėtųsi girdėti, pavyzdžiui, dylėjumi papuoštą saksofoną ar ambientines sintezatorių kilpas, kas, turint omeny šio albumo turinį, galėtų sukurti dar stipresnį emocinį krūvį, pernelyg nesujaukiant minimalizmu dvelkiančios erdvės.

Kito dueto įrašo laukti dar penkiolika metų, panašu, nereikės. Patys muzikantai užsimena, kad antrasis jų darbas turėtų pasirodyti jau šių metų rudenį arba ateinančių metų pradžioje. Tai bus kiek kitoks albumas. Jame skambės tie patys akustiniai instrumentai, bet kartu su gyva elektronika, t. y. realiu laiku sempluojamu ir apdorojamu instrumentų garsu. Anot D. Golovanovo, kai kuriems žmonėms tai gal pasirodys „Infiltrators“ pratęsimas ar papildymas, tačiau jiems patiems tai bus naujas, dar subtilesnis, grynesnis kūrybinio gyvenimo etapas.

„Thousand Seconds Of Our Life“ galite įsigyti D. Golovanovo „Bandcamp“ puslapyje. Šiuo metu albumas prieinamas tik CD formatu. Gegužę leidybinė kompanija „NoBusiness Records“ pristatys Dmitrijaus ir Jano debiutinio įrašo vinilinę versiją. Taip pat rekomenduojame nepraleisti albumo pristatymo koncertų: balandžio 23 d. Kaune, birželio 5 d. Vilniuje ir rugsėjo 21 d. Anykščiuose.