Permąstyti santykį su liaudies kultūra, atėjus astronominio ciklo ir baltiškosios tradicijos svarbiam laikui – vasaros saulėgrįžai, birželio 21 d. kviečia erdvinės muzikos veiksmo „Spengla“ iniciatorės.

---

Vakarą prieš trumpiausią metų naktį, birželio 21 d. 20 val., muzikinis veiksmas netikėtoje postindustrinėje erdvėje – VGTU „LinkMenų fabrike“ (Linkmenų g. 28, Vilnius) – sujungs autentiškai atliekamas Trakų rajono Kalvių ir Lieponių krašto liaudies dainas, šokį ir šiuolaikinę muziką. Penkis gyvenimo tarpsnius – nuo gimimo iki mirties – vaizduojančiuose muzikiniuose paveiksluose išgirsite net devyniolika liaudies dainų ir šokių. Juos į vientisą garsinį audinį jungs kompozitorės Jutos Pranulytės sukurtos šiuolaikinės chorinės muzikos, smuiko ir perkusijos garsai.

„Kviečiame atsigręžti į autentišką, o ne stilizuotą liaudies meną. Jungdamos jį su šiuolaikinės muzikos raiškos priemonėmis, siekiame atrasti meno formų bendrumų ir juos išryškinti“,– teigia „Spenglos“ autorės: viena iš pasirodysiančio folkloro ansamblio „Tula“ vadovų, etnomuzikologė Vera Venckūnaitė-Čepulienė, taip pat muzikiniame veiksme dalyvausiančio choro „ARTyn“ vadovė Erika Žilinskaitė bei kompozitorė Juta Pranulytė.

Vera Venckūnaitė-Čepulienė pasakoja, kad ruošiantis renginiui, svarbiausiu idėjiniu aspektu tapo uždavinys išlaikyti tradicinę liaudies dainų atlikimo manierą. „Kartu su visu folkloro ansambliu klausėmės pasirinktų liaudies dainų ir šokių autentiškų įrašų, mokėmės perimti jų atlikimo manierą: netemperuotą darną, specifinį balso formavimą, įvairias tembro spalvas, savitą judesį, ritmo laisvę. Toks atlikimas, galime sakyti, iš dalies priartėja prie šiuolaikinio meno, kai ieškoma kuo įdomesnių raiškos formų“, – mintimis dalijasi etnomuzikologė.

Anot Jutos Pranulytės, šiame projekte ypač svarbi erdvė, o kompozitorės sukurta muzika padės atsiskleisti folkloro skambesiui. „Siekiau sukurti vientisą chorinę-instrumentinę drobę, kuri taptų paklotu liaudies muzikai, sustiprintų, išryškintų jos jausminį turinį ir atlikimo manierą. Taip pat kiekvienas muzikinis epizodas turės skirtingą erdvinį sprendimą. Klausytojai kviečiami laisvai judėti: tyrinėti gyvus, besikeičiančius garsinius paveikslus postindustrinėje erdvėje“, – pasakoja kompozitorė.

Renginio autorės tikina, kad pasirinktas metas irgi neatsitiktinis. „Vasaros saulėgrįža mūsų baltiškoje kultūroje buvo itin svarbi šventė – gamtos virsmas, nepertraukiamo ciklo dalis. Tai laikas savo būties apmąstymui“, – dėmesį atkreipia kūrėjos.

Renginį organizuoja Naujosios muzikos komunikacijos centras kartu su Lietuvių etninės kultūros draugija. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Organizatorių inf.