Lietuvos klasikos serijoje – Naujalio ir Balsio natų leidiniai

  • 2020 m. sausio 24 d.

Lietuvos muzikos informacijos centras palydi Eduardo Balsio ir Juozo Naujalio metus išleisdamas šių dviejų klasikų natų leidinius. Jų leidybą paskatino 2019-aisiais minėtos kompozitorių sukaktys, o leidybos sąlygas sukūrė Lietuvos kultūros tarybos finansavimas.


Lietuvai reikšmingų datų ir asmenybių sukakčių sąraše 2019 m. atsidūrė net dvi pozicijos: kompozitorių Eduardo Balsio (1919–1984) 100-metis ir Juozo Naujalio (1869–1934) 150-metis. Todėl nemažai renginių buvo skirta būtent šiems Lietuvos muzikos klasikams. „Jubiliejinės sukaktys ateina ir praeina, tačiau labai tikimės, jog parengus naujas redakcijas ir išleidus visiems gerai žinomų bei aktualių kūrinių natas, ši muzika bus geriau pasiekiama ir kompozitorių kūriniai toliau skambės koncertų salėse,“ – teigia Lietuvos muzikos informacijos centro leidybos projektų vadovė Sigita Ilgauskaitė.

Viename iš naujųjų leidinių atlikėjai ras Eduardo Balsio fragmentus iš baleto „Eglė žalčių karalienė“. Leidinį smuikui ir fortepijonui redagavo smuikininkės Ingrida Armonaitė, Rusnė Mataitytė bei pianistė Indrė Baikštytė.

Eduardas Balsys yra vienas ryškiausių pokario kartos Lietuvos kompozitorių, kurio veiklos metai praėjo sovietų okupacijos laikotarpiu; nepaisant to, jo muzika išsiskyrė kūrybiškumu ir išliko aktuali iki šių dienų. 1960 m. sukurto baleto „Eglė žalčių karalienė“ scenų pagrindu 1963 m. pats kompozitorius parengė siuitą smuikui ir fortepijonui. Ją sudarė miniatiūros „Rauda“, „Žuvytės“, „Undinė“ ir „Sutiktuvių maršas“, kaip atskira pjesė pasirodė ir „Drebulytė-išdykėlė“, ilgainiui smuikui ir fortepijonui buvo perdirbta Žilvino ir Eglės scena (1968). Lemiamos įtakos siuitai atsirasti turėjo ryškus XX a. vidurio Lietuvos smuikininkas Aleksandras Livontas (1920–1974), kuris buvo visų Eduardo balsio kūrinių smuikui pirmasis atlikėjas, redaktorius ir dažnai – iniciatorius.

Fragmentus iš baleto pasiūlė išleisti smuikininkė Rusnė Mataitytė, nes pjesės visus šiuos metus išliko tarp populiariausių lietuviškų smuiko kūrinių, kuriuos atlieka tiek studentai, tiek atlikėjai profesionalai. Naujame leidime redaktorės patikslino ne tik natas, bet ir štrichus, pirštuotę, dinaminius niuansus. Pianistė Indrė Baikštytė pateikė visai naują, patogesnę atlikti, Žilvino ir Eglės scenos redakciją.

Kitas pristatomas leidinys – Juozo Naujalio styginių kvartetas „Svajonė“. Išleistas natas papildo ir kvarteto „Mettis“ (Kostas Tumosa, Bernardas Petrauskas, Karolis Rudokas, Rokas Vaitkevičius) atliekamo kūrinio garso įrašas.

Juozas Naujalis savo kūrybinį kelią pradėjo Lietuvos atsikūrimo priešaušryje, modernios valstybės formavimosi laikmečiu kaip vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius ir pedagogas. Dėl itin plačios ir reikšmingos muzikinės bei visuotinės veiklos jis pelnė Lietuvos muzikos patriarcho vardą. Pats žinomiausias XX a. pradžios kamerinės J. Naujalio muzikos pavyzdys būtent ir yra „Svajonė“ styginių kvartetui – lyrinės nuotaikos, trijų dalių formos kompozicija, kurioje smuikams patikėtas pagrindinis vaidmuo. Naujai išleistame natų leidinyje galima rasti QR kodą, kuris nukreips į garso įrašą – perspektyvaus styginių kvarteto „Mettis“ narių atliekamą „Svajonę“.  

Lietuvos muzikos informacijos centro veiklas remia Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija, partnerė – Lietuvos kompozitorių sąjunga. Natų leidinius galima įsigyti internetu Musiclithuania.com arba Lietuvos muzikos informacijos centre Žvėryne, Vilniuje, adresu A. Mickevičiaus g. 29.


 
 
 
Balsys - Egle zalciu karaliene.jpg
 
Naujalis - Svajone.jpg