Lygiai prieš 30 metų išleistas „Vilniaus pokeris“ – žymiausias Ričardo Gavelio romanas ir vienas ryškiausių postmodernizmo pavyzdžių lietuvių literatūroje – sulaukė galimybės peržengti literatūros meno lauką ir patekti į performatyvias erdves, netradicines scenas ir tarpdisciplinines terpes. Kultūros organizacijos „Meno genas“ iniciatyva, teatro, muzikos ir kino kūrėjų komanda stato audiovizualinį spektaklį, kurio premjera įvyks jau netrukus, balandžio 26–27 d., 19 val., VGTU „LinkMenų fabriko” angare.

Muzikinė ekskursija po Ričardo Gavelio pokerį lošiantį Vilnių, organizuota festivalio „Muzika erdvėje“ kontekste 2018 m. Foto: Tomas Terekas

Teatro, kino ir muzikos jungtys

„Vilniaus pokerio“ personažus įkūnys jaunosios ir vyresniosios kartos aktorių derinys, leidęs iš įvairių perspektyvų ir patirčių pažvelgti į medžiagą. Tai aktoriai – Gediminas Rimeika, Julija Šatkauskaitė, Šarūnas Zenkevičius ir Valerijus Jevsejevas. Drauge dirba kino vizualizacijų kūrėjai Aneta Bublytė, Ugnius Tuleikis ir Vytautas Narbutas, kompozitorius ir spektaklio prodiuseris Matas Drukteinis, vokalinis ansamblis „B2“. Romano inscenizaciją sukūrė Matas Vildžius ir pastatymo režisierius Alius Veverskis.

„Pasirodymuose lygiavertiškai jungiame trijų medijų – teatro, kino ir muzikos – priemones. Nors tai yra spektaklis, žiūrovui vietomis atrodys, kad jis žiūri kino filmą ar klausosi koncerto“, – teigia Matas Drukteinis. Pasak jo, kūrybinė komanda siekia pažvelgti į Ričardo Gavelio kūrinį nevaržant jo vienos meno srities rėmais – taip pat, kaip pats rašytojas sukūrė unikalų daugiasluoksnį pasakojimą literatūroje.

Spektaklio kostiumus sukūrė dizainerė Lina Andriukonė. Žiūrovai galės pamatyti praeities ir dabarties įvaizdžių derinius. Didelis dėmesys, anot kūrėjų, bus skiriama ir grimui. Juo rūpinsis Karolis Ruzgas. Spektaklio šviesų dailininkas – Vaclovas Grinius.

„Vilniaus pokerį“ norėjome pristatyti kaip specifinės perspektyvos į aplinką ir patį save idėją. Siekieme išnaudoti skirtingus žmogaus pojūčius. Skirtingų medijų priemonėmis galime ryškiau, aštriau, garsiau ir įtaigiau atskleisti kūrinį“, – teigia Matas Drukteinis.

Maloniai šiurpi atmosfera

Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“, išleistas 1989-aisiais, sulaukė milžiniško susidomėjimo. Ne tik dėl modernaus rašymo stiliaus, nagrinėjamų problemų, bet taip pat dėl itin atvirų erotinių scenų ir ryškios kritikos tuometiniam režimui. „Vilniaus pokeryje“ aktyviai svarstoma buvimo laisvu žmogumi galimybė baimės sukaustytoje visuomenėje.

„Vilniaus pokerio“ pasaulis – tai Vytauto Vargalio pasaulis, kuriame ištrinamos laiko ribos, linijos tarp tikrovės ir siurrealumo, išorinio ir vidinio pasaulio, gyvenimo ir negyvenimo, prasmės ir beprasmybės, vienos ir daugelio tiesų. Kiekvienas pasirinkimas lemia, kas mes būsime. Tačiau iš vis nesirinkti veda į pilką egzistenciją. Ar joje daugelis iš mūsų ir esame?

Anot režisieriaus, spektaklio siužetas remiasi pirmąja romano dalimi, kurioje pinasi mistiškas detektyvas ir makabriška meilės istorija. Pagrindinis herojus Vytautas Vargalys ieško visą valdančios jėgos, kurią vadina JIE, apraiškų. Veiksmas plėtojamas per mitologinį siužetą: karžygio kovos su „slibinu” ir jo meilė moteriai. Vargalys, inspiruotas Lolitos, ieško prasmės ir bando nukauti priešą. Visiems nuo pat pradžių aišku, kad ši užduotis – neįmanoma.

„Ričardas Gavelis rašo mito struktūra, tik šiuolaikiškai ir moderniai, kaip nebuvo iki tol būdinga lietuvių literatūrai. Nuo pat pradžių mane patraukė šio romano kuriama atmosfera, kaip ji mane veikia – sukelia malonų slogumą. – pasakoja režisierius Alius Veverskis.

Ekranuose – Vilnius

Kino vizualizacijas kurianti menininkų komanda atskleidžia, kad jų užfiksuotuose vaizduose bus galima pamatyti Vilnių, kokio dar nesate matę, ar pastebėti kasdienės aplinkos detales, į kurias eidami per miestą galbūt neatkreipiate dėmesio. Be to, žiūrovai gal pamatys vaizdus, kuriuos jau matė tūkstantį kartų, tik dabar tai galės stebėti iš kitos perspektyvos.

„Vienus kadrus filmuodavome tikslingai, žinodami, ką norime užfiksuoti, tačiau būdavo ir taip, kad tiesiog išėję į Vilniaus gatves fiksuodavome tai, ką pats miestas mums nori parodyti tądien. Manau, kad miestas – ne vien architektūra, miestas yra žmonės, jų išgyvenami jausmai. Tai ir stengėmės atskleisti spektaklio vizualizacijose”, – pasakoja Aneta Bublytė.

Gyva vokalinė muzika

„Vilnius vystomoje istorijoje ne tik veiksmo vieta. Jis – kaip gyvoji biblioteka, kaupianti visą informaciją iš praeities, dabarties ir galbūt ateities, galintis tinkamu metu pasiųsti reikalingą ženklą ar padėti surasti atsakymus į svarbiausius klausimus. Tačiau dažniausiai mes Vilniaus negirdime“, – svarsto audiovizualinio spektaklio kūrėjai.

„Vilniaus pokeryje“ daug dėmesio skiriama ne tik vaizdui, kino vizualizacijoms, bet ir muzikai. Kaip pasakoja kompozitorius Matas Drukteinis, pasirinktas galbūt šiek tiek netradicinis sprendimas dramos spektakliuose, nes čia muzikinį kraštovaizdį kurs gyvas vokalinio ansamblio „B2“ atlikimas.

„Nuo pat pradžių norėjome, kad spektaklio garsinę aplinką sudarytų balsai, lyg antikinis choras. Rašydamas muziką ieškojau savito skambesio, kuris ne tik kurtų reikalingą atmosferą, bet ir atskleistų tiek mūsų, tiek ir paties Gavelio koduotą simboliką”, – spektaklio muziką komentuoja Matas Drukteinis.

---

Audiovizualinio spektaklio įgyvendinimą remia Lietuvos kultūros taryba, Asociacija LATGA, Vilniaus miesto savivaldybė. Pagrindinis partneris – Vilniaus Gedimino technikos universiteto „LinkMenų fabrikas”. Spektaklio partneriai – Lietuvos muzikos informacijos centras ir Lietuvos kompozitorių sąjunga.

Bilietus platina „Tiketa“.

LMIC inf.