Nymphaeum

Nomeda Valančiūtė debiutavo devintojo dešimtmečio viduryje kartu su vadinamąja kompozitorių "mašinistų" karta (kuriai dar piklausė Rytis Mažulis, Šarūnas Nakas, Ričardas Kabelis, Gintaras Sodeika ir kiti) - tuo metu jų muzika išsiskyrė atkakliu, "mašininiu" minimalizmu, urbanistiniais motyvais, aštriu, netgi agresyviu skambesiu. Tačiau kompozitorės vaizdinių pasaulis jau nuo pat pradžių kiek skyrėsi nuo jos bendraamžių ir bendraminčių kūrybos: tarp dažnai pasikartojančių jos kompozicijų motyvų - išraiškingi, kiek siurrealistiški gamtos vaizdiniai ("Ligoninės parko fragmentas", "Nymphaeum", "Sodas") bei savotiški "sudvejintų asmenybių" portretai ("Narcizas", "Mortamarija"). Vis dėlto kompozitorė išlieka paslaptinga, vengdama detalizuoti bet kokį numanomą savo kūrinių programinį turinį (išskyrus asociatyvius kūrinių pavadinimus), o palikdama tai įdėmiems klausytojams.

LMIPCCD033